Bendrai laikoma, kad gerklės skausmas – sezoninis peršalimo ar faringito simptomas. Tačiau kartais nuolatinis, gydymui nejautrus gerklės skausmas gali būti pirmasis rimtesnės ligos požymis. Vilnietis Edvinas savo patirtimi primena, kad net ir paprastas simptomas turėtų versti pasitikrinti, ypač jei jam pridedami kiti nerimą keliantys požymiai.
Edvino istorija
31 metų vyras pirmuosius simptomus pastebėjo atostogų metu. Jis prisiminė: „Buvo vasaros laikotarpis, prasidėjo atostogos, tad su šeima nusprendėme aplankyti kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, paplūdimius. Prieš išvykstant pradėjo skaudėti gerklę, tačiau neturėjau jokios minties, kad tai gali įspėti apie kažką rimto. Kelionės metu gerklės skausmas sustiprėjo, bandžiau gydytis vaistinėse įsigytais preparatais: pastilėmis, purškalais, tačiau niekas nepadėjo.“
Laikui bėgant pasireiškė ir kiti simptomai: ant galūnių atsirado keistas bėrimas, išryškėjo naktinis prakaitavimas. Nors karštis galėjo paaiškinti prakaitavimą, simptomų kombinacija turėjo priversti imtis rimtesnių veiksmų. Edvinas pasakojo: „Grįžęs į Vilnių iš pat ryto skubiai kreipiausi pas šeimos gydytoją. Pirminės apžiūros metu buvo diagnozuota angina, bet gavus kraujo tyrimo rezultatus, nedelsiant buvau nukreiptas į Santaros klinikas. Čia ir paaiškėjo, jog iš pradžių nekaltu pasirodęs gerklės skausmas pranešė apie klastingą ligą – kraujo vėžį.“
Diagnozė, gydymas ir psichologinė parama
Diagnozė – ūminė mieloleukemija – daugumai skamba bauginančiai. Edvinas prisipažino: „Viskas buvo taip netikėta, jog iš pradžių sunkiai suvokiau, kas laukia ateityje ir galvoje sukosi įvairios mintys, turbūt daugiausia jų buvo apie nelabai laimingą pabaigą. Tačiau sulaukiau pagalbos – išgirdau apie panašioje situacijoje atsidūrusius žmones, kurie savo istorijas papasakojo asociacijos „Kraujas” projekte „Drąsos ambasadoriai”. Kreipiausi į vieną iš jų ir jau po keleto valandų sulaukiau vizito į palatą, o kai pasikalbėjome, pradėjau tvirčiau tikėti, kad dar ne viskas prarasta.”
Gydymo planas buvo parinktas atsižvelgiant į genetinius tyrimus ir bendrą paciento būklę.
Edvinas papasakojo: „Pajutau, jog papuoliau į kvalifikuotų ir savo darbą puikiai išmanančių gydytojų globą. Kadangi ligos prognozei didelę įtaką turi genetiniai ir kiti tyrimai, pradžioje nebuvo aišku kokį gydymą taikys. Pirmasis etapas – stiprios chemoterapijos kursas, siekiant ligos remisijos. Man jis buvo baisiausia gydymo dalis.” Po tyrimų jam buvo pasiūlyta autologinė kaulų čiulpų transplantacija, kuri pasirodė sėkminga, ir po kelių metų Edvinas džiaugiasi sveikata.
Medicinos pažanga ir prieinamumas
VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius aiškino: „Leukemija susergama, kai kraujodaros ląstelėse atsiranda genetinių pažaidų, kurios sutrikdo ląstelių brendimą, skatina dauginimąsi, slopina natūralią jų mirtį, susilpnina pakitusių ląstelių imuninės sistemos priežiūrą. Genetinių pažaidų atsiradimą gali lemti prieš tai dėl kitos piktybinės ligos pacientui skirtas chemoterapinis ar spindulinis gydymas, jos taip pat atsiranda bei kaupiasi organizmui senstant. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad daugiau kaip dešimtadalis vyresnių nei 65 metai asmenų turi genetines pažaidas, kurios padidina riziką susirgti ūmine mieloleukemija. Jau nustatytos ir įgimtos genetinės pažaidos, kurios lemia polinkį susirgti leukemija vaikams ir jauniems asmenims. Tiek įgytos, tiek įgimtos pažaidos nustatomos moderniais genų naujos kartos sekoskaitos tyrimais, kurie atliekami Santaros klinikose.”
Profesorius taip pat pažymėjo terapinę pažangą: „Chemoterapija ir transplantacija išlieka pagrindiniais daugelio ūminės mieloleukemijos formų gydymo būdais, tačiau yra ir tokių formų, kai pakanka skirti vien taikinių terapiją, sukeliančią leukemijos blastų brendimą. Autologinė transplantacija, kai pacientas yra pats sau donoras, sumažina ligos atsinaujinimo tikimybę maždaug 10 – 15 proc., tačiau tik tais atvejais, kai leukemija neturi blogų genetinių prognozės žymenų bei prieš transplantaciją kitu gydymu maksimaliai sunaikinami leukemijos likučiai, t.y. leukemijos blastai organizme neaptinkami jautriausiais genetiniais bei citometriniais metodais. Pacientas atitiko šiuos kriterijus, todėl jam ir buvo pasiūlytas gydymas autologine kaulų čiulpų transplantacija.”
Edvino patirtis ir gydytojų komentarai primena: svarbu nedelsti, ieškoti antrų nuomonių, atlikti kraujo bei genetinius tyrimus ir prisiminti, kad medicinos pažanga suteikia vis daugiau išgydymo galimybių.
Asmeninis posūkis
Po išgyventos ligos Edvinas teigė: „Liga privertė į gyvenimą pažiūrėti truputį kitaip. Pasikeitė vertybių samprata, atsirinkau tikrus draugus. Pasveikęs nusprendžiau mažiau jaudintis dėl visiškai nereikšmingų dalykų ir stengiuosi į viską žiūrėti optimistiškiau.” Jo žodžiai ragina laikytis atsargumo: net ir paprastiems simptomams skirti dėmesį, ypač jei jie nepraeina ar kartu atsiranda kiti sveikatos sutrikimai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.