Lietuva skiria 77 mln. eurų Ukrainos Išminavimo koalicijos fondui — tai sudaro pusę iš 150 mln. eurų, kuriuos sukaupė koalicijos fondas. Šis sprendimas buvo paskelbtas per 22-ąjį Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos koalicijos susitikimą Lvove, kuriame dalyvavo 13 valstybių ir šešių partnerių organizacijų atstovai. Finansinis indėlis yra reikšmingas žingsnis stiprinant humanitarinį ir karinį išminavimą Ukrainoje.
Ką finansavimas leis įsigyti
Iš koalicijos fondo per 2024–2026 metų laikotarpį įsigyta įranga už maždaug 89 mln. eurų: sunkvežimiai, MRAP šarvuočiai, mikroautobusai, visureigiai, minų ieškikliai, greitosios medicinos pagalbos automobiliai, pėstininkų kovos mašinos, elektroninės kovos sistemos, minų tralai, išminuotojų rinkiniai ir naktinio matymo priemonės. Tokia technika leidžia efektyviau aptikti ir neutralizuoti sprogmenis, greičiau reaguoti į pavojingas zonas ir užtikrinti civilių bei gelbėjimo komandų saugumą.
Tarptautinė koordinacija ir reikšmė
„Lietuvos ir Islandijos vadovaujama Išminavimo koalicija tapo reikšminga tarptautine platforma, kuri nuo 2023 m. teikė įvairiapusę paramą Ukrainai. Mobilizuodami bendraminčių valstybių, privačių bendrovių ir organizacijų resursus, sustiprinome humanitarinio ir karinio išminavimo pajėgumus Ukrainoje bei prisidėjome prie šalies saugumo, ekonomikos ir bendruomenių atkūrimo“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Išminavimo koaliciją sudaro 23 šalys, penki stebėtojai ir dvylika partnerių. Be Lietuvos, paramą teikia Vokietija, Suomija, Danija, Airija, Islandija, Slovakija, JAV bendrovė „Tetra Tech“, Nyderlandų finansuojamas UNOPS projektas bei Kanados organizacija „Mriya Aid“. Nuo 2024 metų Ukrainai perduota arba neatlygintinai padovanota įrangos už 608 mln. eurų, o 2026 metais planuojama papildomai perduoti įrangos už 205 mln. eurų.
Praktinis poveikis ir tolimesni žingsniai
Krašto apsaugos ministerijos teigimu, iš šiais metais numatytų 95 mln. eurų vertės pirkimų šiuo metu vykdomi įsigijimai už 46 mln. eurų: perkami šarvuočiai, sunkvežimiai, elektroninės kovos sistemos ir nuotolinio išminavimo sistemos. Toks inventorius didina Ukrainos pajėgumą apsaugoti gyventojus ir infrastruktūrą bei sutrumpina teritorijų, užminuotų ar užterštų sprogmenimis, valymo laiką.
Ilgalaikėje perspektyvoje nuolatinė tarptautinė parama išminavimo srityje prisideda ne tik prie saugumo, bet ir prie ekonomikos atsigavimo: saugios teritorijos leidžia grąžinti gyventojus, atnaujinti ūkį ir infrastruktūrą. Be to, koordinuotos pastangos mažina riziką humanitarinėms operacijoms ir sumažina civilių aukų skaičių, tuo pačiu stiprindamos tarptautinį bendradarbiavimą.
Lietuvos įnašas parodo tęstinį įsipareigojimą Ukrainai ir pabrėžia, kad išminavimas — tai ilgalaikė, sudėtinga operacija, kuriai reikalingi ne tik aukšti finansiniai įnašai, bet ir profesionalūs specialistai, moderni technika bei tarptautinė koordinacija.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.