Per pastaruosius dešimtmečius drabužių pirkimo tempai smarkiai išaugo, tačiau jų tarnavimo laikas – sumažėjo. Ekspertė Aistė Svarauskaitė įspėja: “Mados industrijoje egzistuoja terminas „planuojamas nusidėvėjimas“. Gamintojai iš anksto numato tokią gaminio kokybę, kad po gana trumpo laiko jis susidėvėtų ar suplyštų, o žmogus ateitų pirkti naujo. Dažniausiai tai tėra kelių mėnesių klausimas”. Ši tendencija lemia ne tik greitesnį vartojimą, bet ir didėjančias tekstilės atliekas bei finansinę žalą pirkėjui.
Kas generuoja problemą: impulsyvumas ir greitoji mada
Impulsyvus pirkimas ir siekis nuolat sekti mados tendencijas skatina įsigyti daugiau daiktų, kurių realiai nenešiojame. „Dažnai žmonės nusiperka tai, kas tuo metu madinga arba gražiai atrodo nuotraukoje. Tačiau nepagalvoja, ar tikrai tą drabužį dėvės ilgiau nei vieną sezoną. Šiemet ypač madingas kaubojiškas stilius – skrybėlės, drabužiai su kutais, kaubojiški batai. Prieš perkant verta savęs paklausti, ar visa tai dėvėsite ir kitais metais“, – sako A. Svarauskaitė. Specialistė ragina kurti mažesnę, bet gerai suderintą spintą: 15–20 kokybiškų daiktų dažnai užtenka įvairiems deriniams.
Skaičiai ne meluoja: daugiau drabužių, daugiau atliekų
Europos Sąjungoje kasmet susidaro apie 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų; kiekvienas europietis per metus įsigyja vidutiniškai daugiau nei 10 kg naujų drabužių. Praktika rodo, kad spintoje reguliariai dėvima tik 20–30 proc. turimų drabužių. Aplinkotvarkos įmonės patvirtina – surenkamose siuntose daugėja prastos kokybės rūbų, kurie netinka pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui. „Tekstilės atliekų sparčiai daugėja, o perdirbimo technologijos dar tik plėtojamos ir tobulinamos. Todėl geriausias sprendimas šiandien – suteikti drabužiams antrą gyvenimą“, – pabrėžia R. Guobė.
Kur dingsta surinkti drabužiai?
Iš surinktų drabužių apie 75 proc. šiuo metu galima nukreipti pakartotiniam naudojimui, maždaug 5 proc.
tampa žemesnės vertės produktais (pvz., industrinėmis šluostėmis), o likusi dalis – dėl pažeidimų ar užterštumo – panaudojama energetikai arba išmetama. Tinkamas rūšiavimas namuose – paprastas žingsnis, kuris didina surinktų drabužių vertę: drabužius kraukite į maišus, venkite šlapios, supelijusios tekstilės ir neikiškite jų į bendrus buitinių atliekų maišus.
Kaip rinktis ir prižiūrėti drabužius?
Priimdami sprendimą pirkti, atkreipkite dėmesį į audinio sudėtį, siūles, audinio storį ir bendrą pasiuvimą. A. Svarauskaitė pataria: „Yra toks terminas „cost per wear“ – vieno dėvėjimo kaina. Jeigu nusiperki pigų drabužį, kuris po kelių skalbimų tampa nebetinkamas, jis kainuoja daugiau nei vienas kokybiškas rūbas, kurį nešiosi metus“. Vasarai rekomenduojami natūralūs, „kvėpuojantys“ audiniai – linas, medvilnė, šilkas, kokybiška viskozė ar plona merinosų vilna. Svarbu mokėti taisyti – siūlės, nuskilę mygtukai ar menkos skylutės dažnai sutaisomos greitai ir nebrangiai, pratęsiant drabužio tarnavimą.
Antras gyvenimas drabužiams
Dėvėtų drabužių parduotuvės ir mainai vis dar yra geras šaltinis kokybiškų radinių. Ekspertė siūlo paprastą taisyklę: prieš pirkdama dėvėtą drabužį paklauskite savęs, ar pirkčiau jį už visą kainą – jei ne, tikėtina, kad to ir nereikia. Atsakingas pirkimas, geresnė priežiūra ir rūšiavimas gali sumažinti išmetamų drabužių kiekį, sutaupyti pinigų ir prisidėti prie aplinkos tausojimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.