Pastarasis pasaulinis sveikatingumo vertinimas parodė, kad Lietuva pateko į 20 nesveikiausių šalių sąrašą. Pagrindinės priežastys, dėl kurių mūsų šalis nukentėjo labiausiai, yra didelis depresijos paplitimas ir aukštas kraujospūdis. Tai signalas, kad tiek visuomenės nuotaikos, tiek lėtesnės kardiovaskulinės rizikos prevencijos sritys šiuo metu reikalauja skubių ir koordinuotų veiksmų.
Kaip vertintas šalies sveikatingumas
Vertinimo metodika apėmė dešimt rodiklių: numatomą sveiką gyvenimo trukmę, kraujospūdį, kraujo gliukozės lygį (diabeto riziką), nutukimą, depresiją, laimės pojūtį, alkoholio vartojimą, tabako vartojimą, fizinio aktyvumo trūkumą ir vyriausybės skiriamas lėšas sveikatos apsaugai. Remiantis šių rodiklių koeficientais buvo nustatyta, kiek kiekviena šalis priartėjo prie geriausio pasaulinio rezultato. Tokios analizės leidžia identifikuoti sritis, kur reikia didžiausių investicijų ir prevencinių priemonių.
Dvi pagrindinės priežastys: depresija ir kraujospūdis
Depresija – ne vien tik asmeninė problema, bet ir visuomenės sveikatos iššūkis, turintis įtakos darbiniam pajėgumui, santykiams ir fizinei sveikatai. Didelis depresijos lygis didina savižudybių, ilgalaikio nedarbingumo bei chroniškų ligų riziką. Atskirai, aukštas kraujospūdis yra pagrindinis insulto ir širdies ligų rizikos veiksnys; be tinkamos kontrolės jis nusėja sveikatos sistemą didesniais gydymo poreikiais.
Šie du rodikliai dažnai sąveikauja: psichinės sveikatos sutrikimai gali skatinti nesveikus įpročius (per didelis alkoholio vartojimas, rūkymas, fiziškai pasyvus gyvenimo būdas), kurie savo ruožtu blogina kraujospūdžio kontrolę. Todėl sprendimai turi būti kompleksiniai: tiek prevenciniai, tiek gydomieji, tiek socialiniai.
Kas veikia kitose šalyse ir ką galime pritaikyti?
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.