Skiepai – vienas efektyviausių visuomenės sveikatos įrankių, tačiau ne visos vakcinos suteikia visą gyvenimą trunkančią apsaugą. Kai kurios vakcinos sukuria ilgalaikį imunitetą jau po vienos ar kelių dozių, o kitos reikalauja reguliarių sustiprinančių skiepijimų. Svarbu suprasti, kurios vakcinos priskiriamos pastarajai grupei, kam jos skirtos ir kaip laiku pasirūpinti savo bei artimųjų sveikata.
Kodėl kai kurios vakcinos reikia kartoti?
Vakcinų veikimo trukmė priklauso nuo vakcinos tipo ir nuo to, kaip žmogaus imuninė sistema reaguoja. Inaktyvuotos vakcinos arba tos, kurių sudėtyje yra tik antigenų dalelės, neretai sukelia silpnesnį ir trumpesnį imuninį atsaką nei gyvų susilpnintų mikroorganizmų vakcinos. Be to, kai kurioms infekcijoms, pavyzdžiui, gripui, būdingos nuolatinės virusų mutacijos, todėl vakcinos sudėtis kaskart atnaujinama.
Kuriuos skiepus verta pakartoti kas kelerius metus?
Yra kelios pagrindinės grupės, kurioms rekomenduojama palaikomoji vakcinacija. Pirma, skiepai nuo difterijos ir stabligės: vaikystėje gauti skiepai sukelia imunitetą, tačiau jis silpsta per dešimtmečius. Dėl to suaugusiesiems rekomenduojama atnaujinti vakcinaciją maždaug kas 10 metų. Taip pat svarbu prisiminti kokliušo (pertussis) riziką, ypač jei planuojate tapti tėvais arba bendraujate su naujagimiais – daugelis kūdikių užsikrečia šeimos aplinkoje.
„– Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami valstybės lėšomis nuo 14 infekcijų (tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae, pneumokokinės, žmogaus papilomos viruso (tik mergaitės), meningokokinės B tipo infekcijos, rotavirusinės infekcijos).”
Valstybės finansuojama programa leidžia suaugusiems nuo 26 metų pakartotinai pasiskiepyti viena kombinacija nuo difterijos, stabligės ir kokliušo. Ši priemonė ypač svarbi siekiant apsaugoti mažamečius vaikus ir rizikos grupes.
Vėjaraupiai, erkinis encefalitas ir gripas
„– Skiepai nuo vėjaraupių nėra įtraukti į kalendorių, tačiau tėvai vaikus skiepija ir nuo šios ligos.
Ar šis skiepas – visam gyvnenimui?”
Vėjaraupių vakcina, duodama dviem dozėmis, suformuoja ilgalaikį ir pilnavertį imunitetą daugumai pasiskiepijusių asmenų. Nors atsparumas paprastai išlieka ilgam, kartais gali reikėti imuninio stebėjimo ar papildomos dozės tam tikrais atvejais.
Erkinio encefalito vakcina reikalauja pirminės trijų dozių serijos, o vėliau – sustiprinančių dozių kas 3–5 metus, priklausomai nuo rizikos ir amžiaus. „– Pirminei imunizacijai reikalingos 3 vakcinos dozės… Sustiprinančioji vakcinos dozė skiriama po 3 m. ir vėliau kitos palaikomosios (sustiprinančios) vakcinos dozės skiepijamos kas 5 m.”
Gripo vakcina yra sezoninė ir rekomenduojama kasmet, nes gripo virusai greitai kinta. Geriausia skiepytis prieš sezoną, tačiau pasiskiepijus net ir sezono metu galima gauti apsaugą per maždaug dvi savaites.
Kaip sužinoti savo skiepų būklę?
Jei kyla abejonių dėl anksčiau gautų skiepų ar imuniteto, kreipkitės į savo sveikatos priežiūros įstaigą: joje saugomi jūsų skiepijimo duomenys. Taip pat kai kurių ligų imunitetą galima patikrinti tyrimais, nustatančiais apsauginius antikūnus. Planavimas ir informacija padeda laiku atnaujinti vakcinaciją ir užtikrinti asmeninę bei visuomenės apsaugą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.