48-erių metų moteris iš Australijos patyrė itin retą ir gyvybei pavojingą bakterinę infekciją, kuri dažniausiai serga galvijus ar avis. Atvejis sulaukė tarptautinio medicinos bendruomenės dėmesio, nes iki šiol buvo žinomi tik du žmonės, užsikrėtę šia liga, abu mirę. Moteris susidūrė su bakterija Clostridium chauvoei, dar vadinama „juodosios kojos“ liga, kuri gali labai greitai ir skaudžiai paveikti žmogaus sveikatą.
Kaip prasidėjo liga? Moteris, dirbdama sode be pirštinių, turėjo rankų žaizdelių, kurios, tikėtina, tapo infekcijos vartais. Jos augintinė katė subraižė ranką, per praėjusias odos pažeidimas bakterijos galėjo patekti į organizmą. Po trijų dienų ji pajuto pykinimą, vėmimą bei stiprėjantį pilvo skausmą dešinėje apatinėje dalyje. Kraujo tyrimai parodė sutrikusią inkstų ir kepenų veiklą bei padidėjusį pieno rūgšties kiekį, kuris dažnai siejamas su taip vadinamu sepsiniu šoku – stipria ir pavojinga organizmo reakcija į infekciją.
Tikrinimai ir gydymas pradžioje nerodė aiškių uždegimo požymių, tačiau po penkių valandų ūmus pilvo skausmas paskatino gydytojus pakartotinai atlikti tomografiją. Šio tyrimo metu buvo nustatytas uždegimas jungiant plonąją ir storąją žarnas. Pacientė buvo paguldyta į intensyviosios terapijos skyrių, kur jai buvo pradėtas gydymas antibiotikais bei hiperbarine deguonies terapija (HBOT). Ši terapija atliekama uždarame aukšto slėgio kambaryje, kur pacientas kvėpuoja grynu deguonimi – šis metodas padeda sulėtinti anaerobinių bakterijų augimą ir gaminimą toksinų. HBOT laikoma papildoma, dar plačiau tirta terapija sunkiai gydomoms bakterinėms infekcijoms.
Ligą sukėlusi bakterija Clostridium chauvoei dažniausiai gyvena dirvožemyje sporų pavidalu ir žmonėms yra labai reta infekcija. Savo evoliucijos metu ji priprato užkrėsti galvijus, sukeliančius vadinamąją „juodosios kojos“ ligą, kuri yra itin pavojinga ir gali būti mirtina. Į žmogaus organizmą bakterija gali patekti per žaizdas ar kvėpavimo takus.
Kai raumenyse sumažėja deguonies kiekis, pavyzdžiui, dirbant ar patiriant fizinį krūvį, sporos aktyvuojasi ir gamina toksinus, kurie sparčiai naikina raumenų bei kraujo ląsteles.
Sudėtingas gydymas ir komplikacijos Nepaisant greito medikų reagavimo, po kelių dienų moteriai vėl pasireiškė stiprūs pilvo skausmai ir viduriavimas, dėl ko buvo atlikta papildoma tomografija. Buvo nustatyta, kad storojoje žarnoje atsirado audinių žūtis – nekrozinis enterokolitas. Siekiant išgelbėti gyvybę, chirurgai pašalino dalį storosios žarnos ir įrengė stomą – išorinį žarnų anga, per kurią išskiriamos išmatos. Po intensyvios reabilitacijos per tris mėnesius pacientė visiškai pasveiko ir stomą galėjo pašalinti.
Iššūkiai medicinoje ir prognozė Šis atvejis atskleidžia, kaip retai, tačiau pavojingai gali pasireikšti kai kurios bakterinės infekcijos. Iki šiol „juodosios kojos“ liga žmonėms buvo užfiksuota tik dviejų mirusių pacientų atvejais. Unikali šio paciento sėkmė daugiausia priskiriama ankstyvam gydymui, antibiotikų skyrimui, operacijai ir hiperbarinės deguonies terapijos taikymui. Tai gali tapti svarbiu pavyzdžiu medicinos specialistams, kaip elgtis su retos kilmės ir pavojingomis infekcijomis ateityje.
Ši istorija taip pat primena, kaip svarbu tinkamai saugotis dirbant kieme ar sode ir dėvėti apsauginę aprangą, kadangi net nedidelės žaizdos gali tapti rimtos ligos pradžia. Pasakyti, kad tai buvo sėkmės ir profesionalaus medicininio įsikišimo derinys, būtų tiksliausia apibūdinant šio paciento išgyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.