Minkštasis apnašas atrodo nekaltas ir kasdien susiformuoja ant dantų kaip tarsi minkšta „košytė“, tačiau jo nereikšmingumas – įspėjimas. Jeigu apnašo valymui neskiriama pakankamai dėmesio, jis kietėja, tampa dantų akmenimis, o tai gali inicijuoti rimtus burnos audinių uždegimus ir ilgainiui – net dantų netekimą. Specialistė Dovilė Maciulevičiūtė paaiškina mechaniką ir pasekmes, kad suprastume problemos laipsnį ir laiku imtųsi prevencijos.
Kaip susiformuoja dantų akmenys ir kodėl tai pavojinga
„Kiekvieną dieną ant žmonių ant dantų atsiranda minkštasis apnašas – tarsi košytė. Jeigu mes blogai nusivalome tą minkštą apnašą, jis pradeda kietėti ir per dvi-tris savaites iš tos minkštos košytės jau gali virsti akmenukai, – sako D. Maciulevičiūtė.
– Apnašai kietėja, nes iš seilių bei maisto perima mineralus ir tai virsta akmenimis. Minkštą apnašą galite patys pašalinti, akmenų jau patys nenusivalysite.“
Šios citatos iliustruoja esminį principą: kasdienė higiena leidžia pašalinti minkštąsias nuosėdas, bet jeigu jos sukietėja, namų sąlygomis jų nebeišvalysite. Ant apnašo ir akmenų gyvena bakterijos, kurios dirgina dantenų audinį, trikdo kraujotaką ir sukelia uždegimą. Kraujavimas, patinimas ir nemalonus kvapas yra pirmieji požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti.
Periodontitas – kas toliau, jei delsiama
„Nes negydomas dantenų uždegimas jis išsivysto į kitą baisią ligą – [periodontitą](http://www.delfi.lt/temos/periodontitas/), kitaip – paradontozė“, – pasakoja specialistė. Pradinė stadija gali būti lengvai nepastebima, tačiau ilgainiui bakterijos neapsiriboja tik dantenomis: jos pernešamos į periodonto audinį ir į kaulą, kuris laiko dantį. Dėl to kaulas tirpsta, dantenos traukiasi, dantys ima atrodyti ilgesni arba šiurkštūs šonuose, o pažeidimo nebesustabdžius – dantis gali iškristi.
„Pradinę ligos stadiją pastebėti yra labai sudėtinga. Nors simptomai yra – kraujuoja dantenos, gali būti nemalonus kvapas iš burnos, dantenos paburksta ir t.
t., žmonės dažniausiai visus tuos simptomus ignoruoja.“ Dėl to dažnai pacientai kreipiasi jau esant pažengusiai ligai, kai reikia giluminių valymų ar periodontologo intervencijų.
„Tokioje situacijoje blogiausia yra tai, kad kaulo mes atgal neatstatysime ir jo neatauginsime. Jį įmanoma tik stabilizuoti, kad ten, kur kaulas yra nutirpęs, ten ir pasiliktų“, – sako D. Maciulevičiūtė. Tai reiškia, kad prevencija yra kur kas veiksmingesnė nei vėlesnis gydymas.
Praktiniai patarimai: kruopšti kasdienė dantų priežiūra, tarpdančių valymas siūlu ar tarpdančių šepetėliais, burnos skalavimo priemonės, o taip pat bent kartą per metus profesionali burnos higiena pas specialistą. Laiku pastebėjus pakitimus ir gydant uždegimą anksti, galima išsaugoti dantis ilgus metus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.