Panikos ataka yra trumpalaikė, bet labai intensyvi nerimo būsena, kurios metu žmogus gali jausti realią baimę mirti ar susirgti infarktu, nors tikrasis pavojus dažniausiai neegzistuoja. Depresijos gydymo centro psichologė Rimantė Ancelė atkreipia dėmesį, kad panikos atakos dažniausiai prasideda staiga, jos trukmė yra nuo 5 iki 20 minučių ir žmogui atrodo visiškai nekontroliuojamos.
Panikos atakos simptomai ir jų poveikis
Per panikos ataką žmogus patiria daugybę somatinių simptomų: stipriai plaka širdis, padažnėja kvėpavimas, prakaituoja, drebėja raumenys, gali būti jaučiamas skausmas krūtinės srityje. Taip pat žmogus gali jaustis atitrūkęs nuo realybės – tarsi ne savo kūne. Po atakos dažnai išlieka stiprus išsekimas ir baimė, kad priepuolis gali pasikartoti. Šis nerimas sukelia papildomą stresą ir priveda prie panikos atakų uždaros grandinės, kai žmogus nuolat stebi savo kūno signalus ir bijo pakartojimo.
Panikos atakos ne tik stiprus nerimas
Nerimas dažnai yra natūrali ir netgi naudinga emocija, įspėjanti apie galimus pavojus ar motyvuojanti veikti. Tačiau kai nerimas tampa dominuojančia, trikdančia būkle, o kartu ima vyrauti baimė išeiti į tam tikras vietas ar dalyvauti situacijose, tai signalizuoja apie rimtą problemą – panikos sutrikimą. Psichologė R. Ancelė pabrėžia, kad panikos atakos metu patiriama baimė mirti yra labai stipri, nors tikrasis pavojus sveikatai neegzistuoja.
Kuo skiriasi panikos ataka nuo kitų sveikatos sutrikimų?
Daugelis žmonių patiria panikos atakas kaip fizinių ligų simptomus, todėl skubiai kreipiasi į medikus ar net kviečia greitąją pagalbą. Tačiau panikos atakos nėra somatinė liga – tai psichologinio pobūdžio būklė, kurios pagrindą sudaro nerimas ir per didelis savo kūno signalų stebėjimas. Pvz., stiprus širdies plakimas gali būti klaidingai interpretuojamas kaip širdies liga, taip pradedant uždarą nerimo ratą, kuris tik stiprina priepuolį.
Kas slypi po panikos ataka?
Dažnai panikos atakos nekyla be priežasties. Jos dažniausiai susijusios su gyvenimo pokyčiais, stresu, svarbiomis emocinėmis situacijomis, tokiomis kaip darbo pakeitimas, artimo žmogaus netektis ar išsiskyrimas, finansinės problemos. Ne tik nerimas, bet ir kiti neišreikšti jausmai – pyktis, pavydas, liūdesys – dažnai slepiasi už šios būsenos. Psichologė atkreipia dėmesį, kad dažnai panikos atakas patiria jautresni žmonės, kuriems sunkiau atskirti kūno ir emocinius signalus, susiję su ankstesnėmis vaikystės patirtimis.
Kaip elgtis ištikus panikos atakai?
Svarbiausia – rasti ramybę ir saugią aplinką, kurioje žmogus gali sėdėti ir kvėpuoti lėtai bei giliau. Rekomenduojama kvėpavimo technika: įkvėpti pro nosį skaičiuojant iki keturių, sulaikyti kvėpavimą skaičiuojant iki dviejų ir lėtai iškvėpti pro burną skaičiuojant iki keturių. Taip padeda suvaldyti panikos simptomus ir išvengti jų sustiprėjimo.
Taip pat verta mokytis atsipalaidavimo ir relaksacijos technikų, kurios leidžia geriau reguliuoti emocijas. Kylant nerimui, naudinga įtempti raumenis paeiliui arba įsivaizduoti ramias, saugias vietas. Pirmieji bandymai gali būti nelengvi, tačiau pastangos atsiperka geresne savijauta.
Ką svarbu žinoti artimiesiems?
Artimiesiems verta palaikyti žmogų, patiriantį panikos atakas, būti ramiais ir kantriais, priminti, kad būsena yra laikina ir praeis. Svarbu nepiktintis ar smerkti, nes nerimas iš šalies gali atrodyti nelogiškas, bet patiriantis žmogus labai kenčia. Svarbu raginti kreiptis pagalbos ir būti šalia tiek fiziškai, tiek emociškai, kol panika praeis.
Profesionali pagalba ir gydymas
Jei panikos atakos kartojasi dažnai ir trukdo gyvenimui, būtina kreiptis profesionalios pagalbos. Gydymas gali būti vaistais ir psichoterapija, kurios metu siekiama suprasti, kas slypi po panikos simptomais, išsiaiškinti pagrindines priežastis ir įsisavinti būdus, kaip efektyviai su jomis susidoroti. Tikslinga daug dėmesio skirti savo emocinės būklės pažinimui ir reguliavimui, o tai yra raktas į geresnę savijautą ir stabilų gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.