Alergija žiedadulkėms nėra tik pavasario reikalas – daugeliui žmonių simptomai tęsiasi visą vasarą ir trukdo dirbti, ilsėtis bei miegoti. Dažniausi pasireiškimai yra nuolatinis čiaudulys, ašarojančios ar niežtinčios akys bei užgulusi ar sloguojanti nosis. Straipsnyje aptariame, kodėl vasarą alergijos gali stiprėti, kaip atskirti jas nuo infekcijų ir kokių prevencinių bei gydymo priemonių verta laikytis.
Dažniausi simptomai ir kaip juos atpažinti
„Vasarą žmones dažniausiai vargina alerginis rinitas ir alerginis konjunktyvitas, liaudiškai dar vadinami šienlige. Alerginis konjunktyvitas dažniausiai pasireiškia akių ašarojimu, niežėjimu, paraudimu, gali būti jaučiamas svetimkūnio ar deginimo pojūtis, kartais patinsta vokai. Tuo metu alerginis rinitas susijęs su nosies simptomais: sloga, nosies niežėjimu, dažnu čiauduliu bei sunkumu kvėpuoti pro nosį. Vasarą taip pat gali paūmėti ir kitos su alergenais susijusios lėtinės ligos, pavyzdžiui, astma“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Alergijos simptomai neretai painiojami su peršalimu, tačiau svarbus skirtumas yra karščiavimo nebuvimas ir būdingas akių niežėjimas. „Karščiavimas dažniau signalizuoja apie infekcinę ligą. Jei simptomai trukdo dirbti, mokytis, miegoti ar užsiimti kasdiene veikla, o nereceptiniai vaistai nepadeda, vertėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju“, – pabrėžia A. Klimavičius.
Kas skatina alergijų gausėjimą ir kam gresia didesnė rizika
Pagrindiniai šienligės sukėlėjai yra įvairių augalų žiedadulkės. Vasaros pradžioje dažniausiai alergiją sukelia varpinės žolės, tokios kaip motiejukai, miglės ar svidrės. Pastaraisiais dešimtmečiais alerginių ligų daugėja visame pasaulyje: manoma, kad įvairios alerginės būklės gali varginti net apie 40 proc. žmonių. Klimato kaita ir oro tarša ilgina žydėjimo sezonus bei didina žiedadulkių koncentraciją ore.
„Alerginiam įsijautrinimui išsivystyti paprastai prireikia kelerių metų.
Didesnę riziką susidurti su alerginėmis ligomis turi ir žmonės, kurių šeimoje jos jau buvo diagnozuotos, ypač jei jomis serga abu tėvai“, – pažymi šeimos gydytojas.
Kryžminės reakcijos, mityba ir prevencija
Nors maistas tiesiogiai nesukelia žiedadulkių alergijos, tam tikri produktai gali sustiprinti simptomus dėl kryžminių reakcijų. „Suvalgius tam tikrų maisto produktų žydėjimo sezono metu gali pradėti perštėti burną, niežėti gerklę, paburkti nosis ar sustiprėti čiaudulys. Pavyzdžiui, alergiškiems beržų žiedadulkėms simptomus gali sustiprinti obuoliai, kriaušės, persikai, morkos, salierai, lazdyno ar žemės riešutai, kiviai, vyšnios ir slyvos“, – pasakoja A. Klimavičius.
Prevencijos priemonės apima išankstinį pasiruošimą sezonui: vengti ilgo buvimo lauke intensyvaus žydėjimo metu, grįžus nusiplauti, dažnai keisti drabužius, reguliariai valyti patalpas ir naudoti aplikacijas, rodančias žiedadulkių koncentraciją. Kontrolę simptomams taip pat padeda nosies plovimai druskos tirpalu ir išsišakoję gydymo planai su šeimos gydytoju.
Gydymas ir komplikacijų rizika
Dažniausiai naudojami antihistamininiai vaistai ir hormoniniai nosies purškalai. Taip pat svarbi savalaikė diagnostika: negydoma šienligė gali komplikuotis ilgalaikiu nosies gleivinės uždegimu, sinusitu ar ausų uždegimais, be to, didėja astmos paūmėjimų rizika. „Negydoma šienligė sukelia ilgalaikį nosies gleivinės uždegimą ir paburkimą, dėl kurio gali sutrikti sinusų ventiliacija bei padidėti bakterinio sinusito rizika. Ši alergija taip pat siejama su Eustachijaus vamzdžio, jungiančio vidurinę ausį su rykle, funkcijos sutrikimu, todėl gali išsivystyti serozinis ar pūlingas vidurinės ausies uždegimas. Negydomos alergijos gali būti susijusios ir su astmos paūmėjimais, tad jei simptomai užsitęsia, stiprėja ar pradeda trukdyti kasdienei veiklai, vertėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – pabrėžia Klaipėdos šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytojas A. Klimavičius.
Laiku atpažinus simptomus ir sudarius individualų gydymo planą galima ženkliai sumažinti diskomfortą ir išvengti komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.