Naujas Kaune atliktas ilgalaikis tyrimas atkreipia dėmesį į svarbų visuomenės sveikatos aspektą: gyvenamoji aplinka gali reikšmingai paveikti kraujospūdį ir metabolinio sindromo rodiklius. Tyrėjai analizavo 1 354 asmenų duomenis, surinktus per dešimtmetį, ir nustatė, kad ne tik oro užterštumas ir atstumas iki judrių kelių, bet ir gyvenamoji būsto forma — daugiabutis arba nuosavas namas — gali būti susiję su didesne rizika susirgti hipertenzija bei turėti nepalankių lipidų rodiklių.
Tyrimo dizainas ir pagrindiniai radiniai
Tyrime vertinti keli aplinkos veiksniai: vidutinis oro užterštumo poveikis, atstumas iki žaliųjų erdvių (parkas >1 ha) ir atstumas iki didelių kelių. Be to, analizuota, ar dalyviai gyvena daugiabučiuose ar nuosavuose namuose. Kontroliuota atsižvelgiant į amžių, kūno masės indeksą, rūkymą, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą bei medikamentų vartojimą.
Remiantis analize, ilgalaikis didesnis užterštumas susijęs su mažesniu „gerojo“ (DTL/HDL) cholesterolio kiekiu ir su didesne trigliceridų koncentracija. Taip pat nustatyta, kad gyvenimas arčiau nei 200 m nuo didelio kelio didina hipertenzijos riziką. Importantiškas pastebėjimas: eismo sukelto užterštumo neigiama įtaka buvo reikšminga būtent daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms; nuosavuose namuose gyvenančių asmenų rizika nepadidėjo net esant panašiam užterštumo lygiui.
Galimos priežastys ir reikšmė
Tyrimo autoriai pateikia kelis paaiškinimus. Daugiabučių butai dažniau yra mažesni, gyvenamosios erdvės vienam asmeniui mažesnės, o prastesnė garso ir oro izoliacija gali sustiprinti triukšmo bei teršalų poveikį. Be to, socialiniai ir ekonominiai veiksniai neretai būna skirtingi: daugiabučiuose gyvenantys asmenys gali turėti mažesnes pajamas ir prastesnę prieigą prie sveikatinimo išteklių. Tyrėjai pažymi ir teigiamą žaliųjų erdvių poveikį: „Arterinės hipertenzijos išsivystymo rizika buvo didesnė tiems, kurie gyvena daugiau nei 300 m atstumu nuo žaliosios erdvės.“
Citata iš pagrindinės tyrėjos: “Mūsų [tyrimo] rezultatai leidžia teigti, kad daugiabučiuose vienam asmeniui tenkančią gyvenamąją erdvę reikia reguliuoti kaip įmanoma labiau, taip pat būtina pagerinti butų garso izoliaciją ir skatinti žaliųjų erdvių kūrimą.”
Apribojimai ir praktiniai patarimai
Reikėtų atkreipti dėmesį į tyrimo apribojimus: ne visuomet yra tikslu nustatyti kiekvieno asmens realų triukšmo ir teršalų poveikį, taip pat gyvenimo būdo ir darbo vietos skirtumai gali keisti išlaikomus rezultatus.
Nepaisant to, augant įrodymų kiekiui, verta imtis prevencinių priemonių. Egzistuoja paprasti praktiniai sprendimai: gerinti butų vėdinimą su rekuperacija, montuoti aukštesnės kokybės langus ir garso izoliaciją, mažinti druskos suvartojimą, didinti fizinį aktyvumą, sveikai maitintis ir skatinti žaliosios aplinkos plėtrą gyvenamaisiais rajonais.
Galiausiai, politikos formuotojams ir miesto planuotojams svarbu atsižvelgti į šiuos duomenis — miesto plėtra ir transporto infrastruktūra turi būti suderinta su sveikatos apsaugos tikslais, ypač planuojant daugiabučių kvartalus ir žaliųjų erdvių prieinamumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.