Įsibėgėjus šiltiesiems mėnesiams daug laiko praleidžiame sode, darže ar sodyboje. Kartu su erkių ir kitų sezoninių pavojų prisiminti verta ir retesnę, bet itin pavojingą infekciją – stabligę. Nors šios ligos atvejai nėra gausūs, pasekmės gali būti labai sunkios, todėl svarbu žinoti rizikas, pirmąją pagalbą ir skiepijimosi rekomendacijas.
Ką rodo skaičiai ir epidemiologija
Pagal viešus duomenis, stabligės atvejai Lietuvoje pasitaiko retai, tačiau 2024 m. buvo užregistruoti trys atvejai, vienas jų baigėsi mirtimi. Šiemet pirmasis užregistruotas atvejis buvo vasarį Šakių rajone. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija rodo, kad nors kasmet nustatoma tik keli atvejai, ligos eiga gali būti greita ir sunki.
Kodėl sode rizika didesnė?
Stabligę sukeliančios bakterijos ir jų sporos yra plačiai paplitusios dirvožemyje, dulkėse, komposte ir gyvūnų mėšle. Jos gali patekti į organizmą per odos pažeidimus – net mažas įdrėskimas ar durtinė žaizda gali tapti užkrėtimo vieta. Kaip pažymi šeimos gydytoja Elena Šukė: „Užsikrėsti galima ir per labai mažą žaizdelę, jei susidaro tinkamos sąlygos bakterijai daugintis. Būtent todėl į smulkius susižeidimus dirbant su žeme nereikėtų numoti ranka“, – sako E. Šukė.
Durti ar įsidurti sode galima įvairiais būdais – spygliu, vinių, grėblio ar genėjimo įrankio ašmenimis. Tokios žaizdos dažnai būna siauros ir gilios, o žaizdos viduje sumažėjęs deguonies kiekis sukuria palankias sąlygas Clostridium tetani sporoms aktyvuotis ir gaminti toksinus.
Simptomai, gydymas ir pirmoji pagalba
Stabligės inkubacinis periodas gali būti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Pirmieji požymiai – dantų užsikirtimas („spazmai žandikaulyje“), raumenų standumas, skausmingi spazmai, rijimo problemos ir kvėpavimo sutrikimai. Ligai progresuojant gali prireikti intensyvios terapijos.
Pirmoji pagalba susižeidus: nedelsiant plauti žaizdą tekančiu vandeniu ir muilu, pašalinti matomus nešvarumus ir kruopščiai dezinfekuoti.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei žaizda yra gili, durtinė arba stipriai užteršta, jei žaizdoje lieka svetimkūnių arba jei nežinoma vakcinacijos istorija. Gydytojas įvertins, ar reikalinga sustiprinanti vakcinos dozė arba tetanus antiglobulinas.
Vakcinacija – patikimiausia apsauga
Persirgus stabligė imunitetas nesusidaro, todėl vakcinacija yra pagrindinė prevencinė priemonė. Suaugusiesiems rekomenduojama atnaujinti vakciną kas 10 metų. Lietuvoje nuo 25 metų ir vyresni asmenys gali nemokamai gauti sustiprinančią dozę kas dešimtmetį. Kaip pažymi gydytoja: „Skiepų įrašai jau kelerius metus gali būti matomi pacientų e. sveikatos portale. Jei ten įrašų nėra, galima kreiptis į savo pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą…“
Jei nežinote savo skiepų istorijos arba praėjo daugiau nei 10 metų nuo paskutinės dozės, vertėtų susisiekti su šeimos gydytoju prieš pradedant intensyvesnius darbus lauke. Tinkama žaizdų priežiūra, apsauga dirbant su žeme (pirštinės, švarūs įrankiai) ir reguliari vakcinacija ženkliai sumažina riziką užsikrėsti.
Apibendrinant: stabligė gali pasirodyti ten, kur jos mažiausiai tikimės – mūsų kieme ar darže. Prevencija ir greita reakcija į susižeidimus yra paprasti, bet gyvybiškai svarbūs veiksmai, galintys užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.