Gydytoja aiškina: kas sukelia širdies permušimus ir kaip jų išvengti

Dažnas jausmas „atrodo, kad širdis iššoks iš krūtinės“ gali būti vienkartinis išgyvenimas arba ženklas, kad verta atidžiau pažvelgti į savo sveikatą. Širdies permušimai — subjektyvus pojūtis, kai žmogus jaučia sustiprintą, neritmingą ar greitą širdies plakimą. Svarbu suprasti priežastis, galimus pavojus ir paprastus žingsnius, kurių verta imtis laiku.

„Vasarą [širdies permušimus] patiria daugybė žmonių, tačiau tai nereiškia, kad neįprastas širdies plakimas yra natūrali ir nieko rimto neindikuojanti organizmo reakcija. Tiesa, vieniems tai iš tikrųjų gali nekelti jokios rizikos, tačiau kitiems – reikšti sudėtingas sveikatos problemas. Vis dėlto, net jeigu po kurio laiko toks plakimas praeina, tai jau yra ženklas, kad reikėtų susirūpinti savo sveikata“, – sako gydytoja Vidmantė Vilkė.

Nekalti permušimai ir kas juos sukelia

Dažnai permušimus iššaukia ūmus stresas, nerimas ar panikos atakos. Aktyvus emocinis stresas sukelia nervų sistemos reakciją, kuri pagreitina širdies ritmą ir sukelia nemalonius pojūčius. Taip pat intensyvios kardiotreniruotės — bėgimas, šokinėjimas ar intensyvus dviračio mynimas — gali privesti prie stipraus širdies plakimo, ypač jei krūvis staigus arba organizmas nepakankamai pasiruošęs.

„Panašų poveikį, kaip ir stresas, širdies plakimui daro intensyvios sporto treniruotės, kurios dažnai vadinamos kardiotreniruotėmis. Jų metu užsiimama itin aktyvia veikla: bėgimu, šokinėjimu per šokdynę, važiavimu dviračiu. Nors jos žinomos dėl riebalų deginimo procesų, vertėtų nenustebti, jei treniruočių metu ims stipriai plakti širdis – ji paprasčiausiai suteikia daugiau kraujo raumenims, kad pastarieji ištvertų intensyvumą“, – pažymi gydytoja.

Kita dažna priežastis — vartojami vaistai ir kai kurios medicininės priemonės. Kai kurie antibiotikai, inhaliatoriai, antipsichoziniai vaistai ar vaistai nuo peršalimo gali sukelti širdies virpėjimą kaip šalutinį poveikį. Taip pat reikšmės turi nikotinas, alkoholis ir narkotinės medžiagos — jos keičia kraujospūdį, širdies ritmo reguliavimą ir ilgainiui gali pakenkti širdies raumeniui.

Vitaminai, mineralai ir prevencija

Kalinio, magnio ir kalcio pusiausvyra yra svarbi širdies darbui. „Kad ir kaip naudingas būtų kalis, per dideli jo kiekiai gali nemenkai užnuodyti organizmą, tad prieš vartojant kalio papildus, būtina atlikti kraujo tyrimus, kurie parodys, kiek kalio organizmui reikia. Per didelės dozės ne tik sutrikdys virškinimą, bet ir sukels nenormalius širdies ritmo pokyčius, kurie kai kuriais atvejais gali būti lemtingi“, – pasakoja gydytoja.

„Kuo mažesnis [magnio] lygis žmogaus organizme, tuo didesnė jam rizika kyla susidurti su įvairiomis širdies būklėmis ar ligomis, įskaitant ir aritmiją. Vasarą ypač paūmėja širdies permušimai, nes kartu su prakaitu pasišalina ir magnis. Panašiai širdžiai svarbus ir kitas elementas – kalcis. Jis stiprina širdies funkcijas, reguliuoja kraujo krešėjimo procesus. išvengti krešulių. Visgi, būtina pažymėti, kad vartojant šių dviejų elementų maisto papildus, patartina tai daryti ne vienu ypu, o bent kelių valandų skirtumą“, – papildo gydytoja.

Praktiniai patarimai: ribokite kofeiną, alkoholį ir tabaką, palaikykite reguliarų fizinį aktyvumą be staigių perkrovų, gerkite pakankamai skysčių vasarą, ir prieš pradėdami vartoti papildus pasitarkite su gydytoju bei atlikite kraujo tyrimus.

Kada kreiptis skubiai

Jeigu permušimus lydi krūtinės skausmas, dusulys, galvos svaigimas ar sąmonės netekimas, būtina kreiptis į medikus skubiai. Kai simptomai yra nuolatiniai arba kartojasi, šeimos gydytojas rekomenduos EKG, laboratorinius tyrimus, o prireikus nukreips kardiologo konsultacijai, echokardiografijai arba Holterio monitoravimui, kad būtų aiškiai nustatyta priežastis ir parinktas tinkamas gydymas.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 4 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *