„Ryte pavalgyti dažniausiai nespėju, dieną – nėra kada, o kartais jau ir nenoriu. Matyt, dėl streso. Kartais pykina ir ėda rėmuo. Užtat vakare atsiimu už visą dieną”, – pasakoja 34 m. IT specialistas Tomas.
Tokie kasdieniai įpročiai nėra reti: daugelis žmonių dėl skubių darbų ar įtampos nevalgo reguliariai, renkasi greitą, riebią mitybą arba susispaudžia prie ekranų. Ilgainiui tai gali išprovokuoti virškinimo sutrikimus. Specialistė pabrėžia, kad sveikatą lemia ne vien genetika – apytiksliai 20 proc. lemia genai, 20 proc. – aplinka, 10 proc. – sveikatos priežiūra, o net 50 proc. priklauso nuo gyvenimo būdo.
Kokios priežastys dažniausiai užkerta kelią gerai virškinimo sveikatai
Virškinamojo trakto sutrikimų kaltininkai dažnai yra civilizuoto gyvenimo būdo palydovai: ilgalaikė nervinė įtampa, nereguliari arba netinkama mityba, rūkymas, alkoholis, antsvoris ir fizinio aktyvumo stoka. Greitas gyvenimo tempas ir valgymas „ant piko“ – automobilyje ar prie darbo stalo – taip pat sutrikdo virškinimą. Tokie veiksniai silpnina imuninę sistemą, trikdo medžiagų apykaitą ir nervinį virškinimo reguliavimą, todėl gali prasidėti uždegimai, infekcinės ar funkcinės ligos, o ilgainiui padidėja ir onkologinių susirgimų rizika.
Kaip atpažinti, kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei pakoregavus gyvenimo būdą pilvo pūtimas, rėmuo, pykinimas, šleikštulys ar tuštinimosi sutrikimai nepraeina per 2–4 savaites, verta pasitarti su gydytoju. Skubios priežiūros reikia, jei atsiranda kraujavimas, vėmimas ar skausmas tampa aštrus ir nepakeliamas. Ankstyva diagnostika leidžia laiku nustatyti problemą ir pradėti tinkamą gydymą.
Kokios ligos pasireiškia panašiais simptomais?
Dažnos būklės, susijusios su nervų sistemos įtaka virškinimui, yra funkcinė dispepsija (viršutinės pilvo dalies skausmas, pykinimas, bendra negalavimų jausmas), dirgliosios žarnos sindromas (pilvo skausmai, pūtimas, tuštinimosi sutrikimai) ir gastroezofaginio refliukso liga (rėmuo, gerklės dirginimas, kosulys).
Deja, pastaraisiais metais vis dažniau diagnozuojamos ir onkologinės ligos, kurios ankstyvose stadijose gali būti besimptomės, todėl prevencinės apžiūros yra svarbios.
Kaip padeda gydytojai ir ką daryti prieš apsilankant
Gastroenterologai atlieka išsamų paciento ištyrimą: anamnezę, fizinę apžiūrą ir prireikus paskiria instrumentinius bei laboratorinius tyrimus. Patariama atsinešti ankstesnių tyrimų rezultatus – tai spartina diagnozės nustatymą. Dėl sudėtingesnių tyrimų reikalingas specialus paruošimas, tačiau dauguma pagrindinių tyrimų gali būti atlikti tą pačią dieną.
Patarimai gerai savijautai
– Valgykite 5 kartus per dieną mažais kiekiais. Reguliarūs, subalansuoti valgiai padeda palaikyti virškinimo ritmą ir išvengti per didelio vakarinio persivalgymo.
– Valgykite ir atlikite fizinius pratimus mažiausiai 2 val. prieš miegą. Tai sumažina rėmens ir refliukso riziką bei pagerina miego kokybę.
– Išlaikykite normalų svorį. Venkite prigludusios prie liemens aprangos: per didelis spaudimas pilvo srityje gali skatinti refliuksą ir diskomfortą.
– Nerūkykite. Rūkymas silpnina gleivinę ir skatina virškinimo sutrikimus bei refliuksą.
– Venkite alkoholio. Alkoholis dirgina virškinamojo trakto gleivinę ir gali paaštrinti simptomus.
Be to, specialistė primena: stebėkite savo būklę, atpažinkite simptomų pokyčius ir nedvejodami kreipkitės į gydytoją. Savaiminis rūpinimasis sveikata ir mažos, nuoseklios gyvenimo būdo korekcijos gali ženkliai sumažinti rimtų susirgimų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.