„Per dažnai naudojau purškalus į nosį nuo slogos, atsirado priklausomybė, dabar kiekvieną dieną turiu naudoti, visada turėti. Nosis užgula, neprakvėpuoju, ypač keičiantis temperaturoms, atėjus iš lauko į uždarą erdvę, arba šiltoje patalpoje, rytais pabundu su užgulta nosimi. Kaip spręsti šią problemą?“ – tokį skaitytojos klausimą komentuoja vaistininkai.
Kas yra medikamentinė sloga ir kodėl ji kyla?
Medikamentinė sloga (dar vadinama „rebound“ arba priklausomybe nuo nosies purškalų) atsiranda, kai sympathomimetiniai nosies lašai ar purškalai (pvz., turintys oksimetazolino ar fenilefrino) ilgą laiką išlaiko nosies gleivinę susiaurintą. Iš pradžių jie veiksmingai sumažina uždegimą ir nosies užgulimą, tačiau po kelių dienų gleivinė pripranta ir poveikis silpsta. Tada vartotojas didina dozę arba naudoja vaistą dažniau, o tai sukelia nuolatinį gleivinės išemiją ir vėliau – patinimą bei nuolatinį užgulimą.
Kaip elgtis, jei jau atsirado priklausomybė?
Pirmiausia svarbu suprasti, kad dažnai efektyviausias žingsnis – nutraukti per ilgai vartojamą simpatomimetiką. Nerekomenduotina vienu ypu pakeisti vieno smarkiai vartojamo purškalo kitu, nes tai tik pratęs priklausomybę. Rekomenduojamos priemonės:
– Nutraukimas arba palaipsnis mažinimas: kai kurie specialistai siūlo bent kelioms dienoms nutraukti purškalų vartojimą, kiti – pamažinti dozes palaipsniui, keičiant naudojamą nosies šnervę rečiau. Sprendimas priklauso nuo simptomų intensyvumo.
– Druskos tirpalai ir skalavimas: fiziologinis tirpalas arba nosies skalavimas gali sumažinti gleivių kiekį, pagerinti kvėpavimą ir drėkinti gleivinę be priklausomybės rizikos.
– Vietiniai kortikosteroidai: gydytojas gali skirti nosies kortikosteroidinius purškalus (pvz., flutikazoną, mometazoną), kurie mažina uždegimą ir palengvina simptomus per kelias dienas ar savaites. Jie neturi tokio paties priklausomybę sukeliančio profilio kaip sympathomimetikai.
– Simptomų malšinimas: trumpalaikiai geriamieji dekongestantai arba antihistamininiai preparatai gali būti naudingi, ypač jei užgulimą provokuoja alergija. Svarbu įvertinti kontraindikacijas (pvz., hipertenziją).
Prevencija ir kada kreiptis į gydytoją
Prevencinė priemonė – nevartoti simpatomimetinių nosies purškalų ilgiau nei 3–5 dienas iš eilės.
Jei reikalingas ilgesnis gydymas, geriau pasirinkti druskos tirpalus arba pasitarti dėl vietinių kortikosteroidų. Taip pat verta spręsti gilesnes priežastis: alergiją, polipus ar nuolatinį uždegimą, kurie gali skatinti nuolatinį užgulimą.
Kreiptis į šeimos gydytoją arba ausų, nosies ir gerklės gydytoją būtina, jei užgulimas nesitraukia kelias savaites, jeigu pasireiškia kraujavimai iš nosies, skausmas, kvapo praradimas arba jei yra bendros sveikatos problemos (pvz., aukštas kraujospūdis), kurios riboja tam tikrų vaistų vartojimą.
Apibendrinant: nors nosies purškalai greitai palengvina kvėpavimą, jų ilgalaikis vartojimas gali sukelti medikamentinę slogą. Geriausia strategija – trumpi kursai, druskos tirpalai, gydytojo paskirti alternatyvūs preparatai ir medicininis įvertinimas, jei simptomai nepraeina.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.