Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad statinai padeda nutukusiems vidutinio amžiaus žmonėms išlaikyti cholesterolio ir kraujospūdžio rodiklius panašius į normalaus kūno svorio asmenų. Tyrėjai, tirę vyresnius nei 40 metų asmenis, nustatė, kad kai kuriais atvejais nutukę žmonės, kurie vartojo statinus, turėjo net geresnius profilaktinius rodiklius už jų lieknius bendraamžius. Ši išvada kelia klausimų ir vilties – bet kartu reikalauja atsargumo priimant išvadas apie bendrą nutukimo pavojų.
Ką reiškia tyrimo rezultatai?
Statinai yra vaistai, skirti mažinti „blogojo“ LDL cholesterolio koncentraciją ir taip mažinti aterosklerozės bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tyrimo duomenys rodo, kad tinkamai vartojami statinai gali išlyginti tam tikrus klinikinius skirtumus tarp nutukusių ir normaliai sveriančių pacientų, ypač kalbant apie lipidų profilius ir kraujospūdžio kontrolę. Tai nereiškia, kad nutukimas tapo mažiau pavojingas kaip ligų priežastis – greičiau tai rodo, kad tam tikros medikamentinės intervencijos gali sumažinti kai kuriuos šios būklės padarinius.
Ką reikėtų turėti omenyje pacientams ir gydytojams?
Svarbu pabrėžti, kad statinai veikia specifinę rizikos dalį – lipidų kiekį ir susijusius mechanizmus. Nutukimas susijęs ne tik su padidėjusiu cholesteroliu ar spaudimu, bet ir su uždegimu, metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, širdies struktūros pokyčiais bei tam tikrų vėžio rizika. Statinai neužkerta kelio svorio augimui, negali pašalinti visų metabolinių problemų ir neaprėpia elgesio bei socialinių veiksnių, lemiančių nutukimą.
Be to, tyrimo rezultatai gali būti paveikti įvairių faktorių: gydymo trukmė ir nuoseklumas, pacientų atrankos ypatumai, kiti vartojami vaistai bei sveikatos priežiūros prieinamumas. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į galimus statinų nepageidaujamus reiškinius – raumenų skausmą, padidėjusią gliukozės riziką, kepenų fermentų pakitimus – todėl gydymo sprendimai turi būti individualizuoti.
Viešojo sveikatos lygmeniu tai primena, kad medikamentai gali būti galingas įrankis rizikai mažinti, bet negali pakeisti sveiko gyvenimo būdo svarbos.
Mitybos korekcija, fizinis aktyvumas, svorio kontrolė ir cukraus bei kraujospūdžio stebėjimas išlieka pagrindiniai prevenciniai veiksmai. Gydytojai turėtų vertinti visuminę riziką, o ne vien tik atskirus laboratorinius rodiklius.
Galiausiai, reikia papildomų ilgalaikių tyrimų, kurie įvertintų ne tik rodiklių suvienodinimą, bet ir mirtingumo, širdies priepuolių bei insulto dažnio pokyčius skirtingose populiacijose. Tik tuomet galėsime saugiau atsakyti, ar medikamentinė sėkmė iš tiesų reiškia, kad nutukimas tapo mažiau pavojingas visuomenės sveikatos požiūriu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.