Artėjant karščiausioms vasaros dienoms, medikai įspėja — pavojus sveikatai kyla ne tik sergantiems, bet ir atrodančiai sveikiems žmonėms, kurie pervertina savo galimybes dirbdami ar sportuodami lauke. Ne tik pakankamas skysčių vartojimas, bet ir gebėjimas laiku įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus yra esminis norint išvengti rimtų komplikacijų.
Karštis pavojingas ir sveikam žmogui
Kaip paaiškino kardiologė prof. dr. Vilma Dženkevičiūtė, karščiai gali būti pavojingi kiekvienam, ypač jei geriama per mažai skysčių, intensyviai dirbama ar sportuojama. „Per ilgai būnant karštyje net ir anksčiau sveikata nesiskundusiems žmonėms gali pasireikšti silpnumas, galvos skausmas, svaigimas, sąmonės pritemimas, širdies plakimo epizodai ar padidėti širdies ritmo sutrikimų rizika. Esant dideliam skysčių trūkumui žmogus gali net nualpti, todėl pasijutus blogai būtina kreiptis į gydytoją“, – sako kardiologė.
Intensyvus fizinis krūvis karštą dieną didina širdies darbo apkrovą. Gausesnis prakaitavimas lemia ne tik vandens, bet ir svarbių mineralų — natrio, kalio, magnio — netekimą. Šių elektrolitų pusiausvyros sutrikimas gali sukelti raumenų spazmus, silpnumą, širdies ritmo sutrikimus ir bendrą apsvaigimą.
Kodėl per karščius staiga sutrinka sveikata?
Per karščius dažnesni pranešimai apie staigias sveikatos problemas neatsitiktinai. Karštis ir dehidratacija gali išprovokuoti ūmius širdies bei kraujagyslių įvykius — miokardo infarktą ar insultą — ypač tuomet, kai žmogus turi anksčiau nediagnozuotą aterosklerozę. Staigūs temperatūrų svyravimai dar labiau apsunkina prisitaikymą, todėl vyresniems žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar arterine hipertenzija ir turintiems antsvorio, rizika yra didesnė.
Svarbu atskirti lengvą dehidrataciją ir pavojingą karščio smūgį: pastaruoju atveju būdingi aukšta kūno temperatūra, sumišimas, sąmonės pritemimas, sunki tachikardija ar šaltas, drėgnas prakaitas. Tokiu atveju reikalinga skubi medicininė pagalba.
Kada padeda elektrolitai?
Elektrolitų gėrimai gali būti naudingi tiems, kurie gausiai prakaituoja, ilgai būna saulėje arba dirba fizinį darbą — tokie gėrimai padeda atstatyti prarastus mineralus ir sumažinti dehidratacijos riziką.
Vis dėlto reikia elgtis saikingai ir įvertinti sveikatos būklę.
„Jei žmogus nėra veikiamas didelio karščio, mažai prakaituoja, papildomas elektrolitų vartojimas gali būti nereikalingas ar net žalingas. Sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant vaistus visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Prireikus verta ištirti kalio ir magnio koncentraciją kraujyje“, – pabrėžia specialistė.
Žmonėms su inkstų ligomis arba vartojantiems vaistus, didinančius kalio kiekį (pvz., tam tikri diuretikai, AKF inhibitoriai ar ARB), elektrolitų papildai gali pakenkti. Praktinis patarimas: pirma rinkitės vandenį, vėsinančias priemones (šešėlis, drėgnos kompresijos), lengvą drabužių sluoksnį ir laipsnišką pratimą prie karštesnio klimato. Jei atsiranda stiprus galvos skausmas, krūtinės skausmas, sunkumas kvėpuoti, sąmonės netekimas ar ilgai trunkantys širdies ritmo sutrikimai — kreipkitės į gydytoją arba skubios pagalbos skyrių.
Atsakingas požiūris į hidrataciją ir žinojimas, kada reikalinga medicininė konsultacija, padeda sumažinti vasaros rizikas ir išsaugoti širdies sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.