„Širdis plyšta iš skausmo“ – šie žodžiai dažnai vartojami vaizduojant gilų sielvartą praradus artimą žmogų. Tačiau toks posakis ne tik metafora: emocinis stresas dėl mylimojo netekties tikrai gali turėti tiesioginį poveikį žmogaus fizinei sveikatai, ypač širdies veiklai. Pastaraisiais metais XXI amžiaus medicininiai tyrimai vis labiau patvirtina, kad netektis sukelia didžiulį stresą, kuris gali ženkliai padidinti mirtingumo riziką.
Buvęs JAV prezidentas George’as H. W. Bushas mirė 2018 metų lapkričio 30 dieną savo namuose Hiustone, būdamas 94 metų, praėjus vos aštuoniems mėnesiams po jo žmonos Barbarios Bush mirties. Ši ilgaamžė pora kartu pragyveno net 73 metus, sukurdama ne tik ilgalaikę partnerystę, bet ir labai glaudžius emocinius ryšius. Tokio artimo tarpusavio ryšio netektis gali būti itin sunkiai išgyvenama ir iš esmės paveikti fizinę būklę.
Emocijų ir fizinės sveikatos sąsajos
2013-aisiais metais publikuotas tyrimas „Journals of Gerontology“ žurnale parodė, kad sutuoktinio mirties faktas padidina mirtingumo riziką likusio partnerio atžvilgiu net iki 30 procentų. Tai reiškia, kad netekus sutuoktinio, rizika mirti per artimiausią laikotarpį gerokai išauga. Remiantis Amerikos psichologų asociacijos duomenimis, per pirmuosius šešis mėnesius po partnerio netekties mirtingumo tikimybė gali šoktelėti net 40-70 procentų.
Tokį reiškinį iš dalies lemia tai, kad poros dažniausiai yra panašaus amžiaus ir dalijasi bendrais gyvenimo būdo įpročiais bei emocine parama. Be to, emocinis krūvis, kylantis dėl artimo žmogaus netekties, gali pasireikšti rimtais fiziologiniais pokyčiais – pavyzdžiui, „sudaužytos širdies“ sindromu, kuris mediciniškai vadinamas takotsubo kardiomiopatija.
Sudaužytos širdies sindromas – tiesioginis ryšys tarp emocijų ir širdies veiklos
Šis sindromas yra ypač pavojingas ir pasireiškia netipine širdies raumens reakcija į didžiulį stresą. Kaip aiškina žinomas „sudaužytos širdies“ sindromo tyrėjas dr. Martinas Samuelsas, smegenys išskiria chemines medžiagas, kurios sutrikdo normalią širdies susitraukimo funkciją.
Dėl to širdis įgauna neįprastą formą, ir tampa sudėtinga užtikrinti kraujo tekėjimą į vainikines arterijas ir kitus kūno audinius.
Svarbu paminėti, kad šis sindromas gali išryškėti ne iš karto po netekties, o praėjus savaitėms ar net mėnesiams, kai prisiminimai, sapnai ir giliausi jausmai iš naujo sužadina intensyvų stresą. Jis gali paveikti ne tik sutuoktinius, bet ir žmones, netekusius vaikų, artimų draugų ar net mylimų gyvūnų.
Ilgalaikės netekties pasekmės sveikatai
Be tiesioginės grėsmės gyvybei, „sudaužytos širdies“ sindromas gali turėti ir kitų šalutinių poveikių. 2014 metų tyrimai, publikuoti medicinos žurnale JAMA, atskleidė, kad po sutuoktinio mirties ženkliai padidėja rizika patirti širdies infarktą ar insultą per pirmąsias 30 dienų. Tai reiškia, kad emocinė našta turi tiesioginį ryšį su fiziologiniais širdies-kraujagyslių ligomis.
Ypač šią riziką jaučia vyrai, kurie praradus antrąją pusę dažnai praranda kasdienės priežiūros ir paramos mechanizmus. Remiantis 2013 metais paskelbtu tyrimu „Economics & Human Biology“ žurnale, našliai vyrų tarpe turi net 30 procentų didesnę mirtingumo riziką nei vyrai, kurie dar gyvena santuokoje. Prarandama ne tik emocinė parama, bet ir sveikos gyvensenos įpročiai, tokie kaip reguliarus vaistų vartojimas ir tinkama mityba.
Kaip pasiruošti netekties poveikiui?
Deja, nėra universalių priemonių, kurios iš anksto padėtų apsisaugoti nuo sveikatos problemų po artimojo praradimo. Tačiau svarbu suvokti, kad netektis yra viena iš giliausių ir įvairiapusiškiausių stresinių gyvenimo patirčių, kuriai reikalinga ne tik asmeninė stiprybė, bet ir išorinė parama.
Vyresnio amžiaus žmonėms ypač svarbu suprasti, kad emocinė parama ir socialinė aplinka yra gyvybiškai reikšminga ilgaamžiškumui ir sveikatai. Sveikatos specialistai, artimieji bei draugai turi būti pasiruošę laiku suteikti pagalbą ir paramą, padedančią švelninti sunkius išgyvenimus bei išvengti galimų komplikacijų.
Šie moksliniai duomenys parodo, jog meilės ir artumo ryšys ne tik teikia gyvenimui prasmę, bet ir daro tiesioginį poveikį fizinei žmogaus sveikatai. Todėl būtina ne tik vertinti emocinių ryšių svarbą, bet ir rūpintis savo artimųjų sveikata bei psichologine būkle.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.