Laikinasis susisiekimo ministras Juras Taminskas praneša apie esamas rizikas, galinčias sutrikdyti naujo atvykimo terminalo Vilniaus oro uoste įgyvendinimą. Planuojama, kad projektavimo darbai ir teritorijos parengimas vyks iki 2028 m., tačiau vidaus valdymo procedūros Lietuvos oro uostuose (LTOU) kelia realius vėlavimo pavojus.
Projektas ir numatomi darbai
Praėjusį lapkritį LTOU Infrastruktūros departamento vadovas Arnas Dūmanas ir tarptautinės projektavimo įmonės „Zaha Hadid Architects“ direktorius Ludovico Lombard pasirašė projektavimo sutartį, kurios vertė sudaro 5,74 mln. eurų (su PVM). Rangovo atranką statyboms planuojama skelbti 2027 m. pirmoje pusėje. Visas atvykimo terminalo vystymo sudėtis preliminariai įvertinta apie 60 mln. eurų.
Pagal projektinius sprendinius, naujasis terminalas turės beveik 3,8 tūkst. kv. m bagažo atsiėmimo zoną, apie 1,2 tūkst. kv. m keleivių pasitikimo salę; bendras terminalo plotas viršys 12,5 tūkst. kv. m. Viduje numatoma apie 2,5 tūkst. kv. m prekybos, maitinimo ir kitų paslaugų erdvių, taip pat patalpos LTOU darbuotojams ir viešoji erdvė prieš pastatą. Pirmuoju etapu planuojamas senų pastatų griovimas ir teritorijos atlaisvinimas.
Kodėl kyla rizikos
Laikinasis ministras pabrėžė, kad pagrindinės rizikos kyla dėl vidinių procedūrų ir projektų valdymo trūkumų oro uostų organizacijoje. „Yra didelės rizikos, kad gali nebūti laiku baigtas atvykimo terminalas, kuris planuojamas 2028 m., mes analizuojame dokumentaciją ir labai aktyviai stebime procesą, nes tikrai netoleruojame, kai yra vėluojama ne dėl išorinių veiksnių, o (…) dėl to, kad viduje (Lietuvos oro uostuose – ELTA) nėra tinkamai sustyguojami procesai“, sakė laikinasis ministras.
„Mes iš tikrųjų vertiname, kad yra labai realios rizikos, kad atvykimo terminalo projektas gali vėluoti. Realios rizikos – tai yra dėl vidinių procedūrų, viduje tiesiog valdant projektą pačiuose oro uostuose, valdant projektą, yra realių rizikų, kad projektas vėluos, o tas projekto valdymas oro uostų pačių nėra pakankamas, kad būtų užkardomos visos rizikos“, – aiškino J.
Taminskas.
Ką tai reiškia ir kokie sprendimai reikalingi
Vėlavimas gali didinti projekto kaštus, paveikti skrydžių logistiką ir keleivių srautų valdymą, o taip pat sumažinti numatytą komercinę grąžą iš naujų paslaugų erdvių. Ministerija ragina, kad naujosios LTOU valdybos ir būsimo bendrovės vadovo veiklos prioritetai aiškiai apimtų šio projekto valdymo stiprinimą. „Naujai valdybai keliama bus tie lūkesčiai, kuriuos jie turės atitinkamai atliepti ir renkantis naują vadovą, kad visa tai būtų ištaisyta, pataisyta ir ant to dedamas rimtas fokusas“, – pabrėžė laikinasis ministras.
Be to, dalyje viešos diskusijos keliamas klausimas dėl senojo terminalo ateities: atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento nustatytas saugotinas savybes, iki šiol nėra rasta verslo plano, leidžiančio užtikrinti senojo pastato atsiperkamumą. Tai gali komplikuoti tiek teritorijos tvarkymo, tiek finansavimo sprendimus.
Apibendrinimas
Siekiant išvengti vėlavimų, būtina aiški projekto valdymo atsakomybė, išsamus rizikų valdymo planas ir aiškūs terminai viešųjų pirkimų bei rangos darbų etapuose. Be to, rekomenduotina užtikrinti viešumo ir atskaitomybės mechanizmus, kad visuomenė ir investuotojai žinotų apie pažangą bei sprendimus dėl senojo terminalo funkcijų. Projekto sėkmė priklausys tiek nuo techninių sprendimų, tiek nuo administracinės valdymo kokybės ir naujos valdybos bei vadovo gebėjimo sutelkti dėmesį į prioritetus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.