Karštis gali būti ne tik nemalonus, bet ir pavojingas. Šilumos smūgis – gyvybei grėsminga būklė, kuri dažnai išsivysto staiga, ypač kai organizmas negali efektyviai vėsintis. Nors simptomai gali būti įvairūs, yra aiškūs požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį kiekvienam: vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis rizika yra didesnė.
Šiluminio smūgio požymiai
Šiluminis smūgis dažniausiai prasideda staigiai. Pagrindiniai sutrikimai: kūno temperatūros pakilimas (gali siekti 38–41 °C), oda parausta ir įkaista, tačiau dažnai nebūna prakaitavimo, nors organizmas labai stengiasi atvėsti. Žmogų gali ištikti galvos svaigimas, stiprus galvos skausmas, spengimas ausyse, sutrikti pusiausvyra. Padažnėja pulsas ir kvėpavimas, juntamas stiprus troškulys ir bendras vangumas. Gali pasireikšti sąmonės netekimas – tai ženklas, kad reikalinga skubi medicininė pagalba.
Saulės smūgis – kas tai ir kuo skiriasi
Saulės smūgis yra specifinis galvos smegenų pažeidimas, atsirandantis dėl ilgalaikio tiesioginio saulės poveikio neapsaugotai galvai. Tuomet išsiplečia smegenų dangalų kraujagyslės, kylanti smegenų temperatūra gali sukelti rimtus pažeidimus. Simptomai dažnai sutampa su šiluminio smūgio požymiais: galvos skausmas, spengimas ausyse, pykinimas, vėmimas, pakilusi temperatūra iki 41 °C, sąmonės netekimas. Be skubios pagalbos gali išsivystyti smegenų edema ir mirtis.
Pirmoji pagalba ištikus smūgiui
Šiluminis arba saulės smūgis reikalauja greito, sistemingo veikimo. Pirmiausia išneškite ar perneškite nukentėjusįjį į vėsią, gerai vėdinamą vietą arba pavėsį. Paguldykite žmogų patogiai ant nugaros, pakelkite šiek tiek kojas, atlaisvinkite drabužius, ypač kaklo ir pilvo srityje. Vėsinimas yra esminis: naudokite šaltus, drėgnus kompresus ant galvos, veido, kaklo ir pažastų, purkškite vėsiu vandeniu arba liekite vandenį, aktyviai vėdinkite.
Nuolat kalbinkite nukentėjusįjį ir stebėkite būklę. Jei prarandama sąmonė arba būklė blogėja, patikrinkite kvėpavimą ir būkite pasirengę pradėti atgaivinimą. Skubiai kvieskite medicinos pagalbą telefonu 112. Duokite atsigerti vandens, jeigu žmogus sąmoningas ir geba nuryti; vengti alkoholio ar gėrimų su kofeinu. Masažuokite galūnes, kad pagerintumėte kraujotaką ir pagreitintumėte vėsinimą.
Prevencijos patarimai karštoms dienoms
Geriau užkirsti kelią nei gydyti pasekmes. Planuokite veiklą taip, kad intensyvios fizinės užduotys lauke būtų iki 10 val. ryto arba po 17 val. Gerkite daugiau negu įprastai – dažnai, mažomis gurkšnelėmis, geriausiai negazuotą mineralinį vandenį. Venkite alkoholio, stiprios kavos bei itin saldžių gėrimų. Rinkitės lengvą, laisvą aprangą iš natūralių audinių, dėvėkite galvos apdangalus ir saulės akinius su UVA/UVB filtrais.
Jei turite lėtinių ligų arba vartojate vaistus, pasitarkite su šeimos gydytoju dėl dozavimo ir papildomų saugumo priemonių karščio periodu. Taip pat rūpinkitės aplinkiniais – pasiteiraukite apie vienišų kaimynų būklę ir, prireikus, suteikite pagalbą ar praneškite medikams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.