Edinburgo universiteto mokslininkų atlikta analizė atkreipia dėmesį į anksčiau mažiau vertintą sveikatos veiksnį: griaučių raumenų kokybę. Tyrimas, kuriame pasitelktas dirbtinis intelektas ir išanalizuota daugiau nei 1 700 pacientų kompiuterinės tomografijos (KT) vaizdų, rodo, kad žmonės su tankesniais krūtinės ir nugaros raumenimis gerokai rečiau patiria širdies smūgį ir turi mažesnę ankstyvos mirties riziką.
Tyrimo eiga ir pagrindiniai rezultatai
Tyrėjai daugiausia nagrinėjo vainikinių arterijų kompiuterinės tomografijos angiografijos vaizdus, atkreipdami dėmesį ne tik į širdį, bet ir į viršutinės kūno dalies raumenis — nugaros, krūtinės ir tarpšonkaulinius raumenis. Naudodami dirbtinį intelektą jie įvertino raumenų „tankį“ pagal vaizdo ryškumą: ryškesnis raumenų vaizdas KT dažnai rodo mažesnį riebalų kiekį ir geresnę raumenų kokybę.
Rezultatai buvo reikšmingi: padidėjus raumenų vaizdo ryškumui 10 punktų, širdies priepuolio rizika sumažėdavo apie 31 proc., o ankstyvos mirties rizika per dešimtmetį — net 39 proc. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad svarbiausias rodiklis nėra raumens dydis, o jo sudėtis ir kokybė.
Ką tai reiškia praktikoje?
Tyrimo išvados rodo, kad raumenų kokybė gali būti nepriklausomas sveikatos faktorius, susijęs su širdies ligų rizika. Greičiausiai tai susiję su bendru fizinio aktyvumo lygiu: tankesni raumenys dažniausiai atspindi reguliarią ištvermės ar jėgos treniruotę bei aktyvų gyvenimo būdą. Tačiau mokslininkai pabrėžia skirtumą tarp raumens masės ir raumens kokybės — dideli, bet prastai sudaryti raumenys nebūtinai suteikia tą pačią apsaugą.
Vyresnioji tyrimo autorė profesorė Michelle Williams prisipažino, kad tyrimo rezultatai pakeitė jos kasdienybės įpročius: ji pradėjo reguliariai lankytis sporto salėje ir kasdien daugiau vaikščioti. Tuo tarpu Britų širdies fondo atstovas profesorius Bryanas Williamsas pažymi, kad atradimas tik sustiprina žinią apie fizinio aktyvumo svarbą širdies sveikatai.
Ateities perspektyvos ir prevencija
Mokslininkai mato potencialą integruoti raumenų kokybės vertinimą į įprastus širdies tyrimus. Tai leistų anksčiau identifikuoti žmones, kuriems gresia didesnė širdies smūgio rizika dėl prastesnės raumenų sudėties, ir taikyti individualizuotas prevencines priemones — nuo stiprinamojo fizinio aktyvumo programų iki intensyvesnio stebėjimo ar medikamentinės korekcijos.
Vis dėlto tyrimo autoriai pabrėžia, kad reikia papildomų ilgalaikių ir intervencinių tyrimų, kad būtų aiškiau, kaip konkrečios treniruotės keičia raumenų kokybę ir kaip tai tiesiogiai veikia širdies riziką. Kol kas rekomendacija paprasta: saugus, nuoseklus fizinis aktyvumas, įskaitant raumenų stiprinimą ir kasdienes pasivaikščiojimų ar ištvermės veiklas, gali būti kertinis žingsnis geresnei širdies sveikatai. Prieš pradedant intensyvias treniruotes visada verta pasitarti su gydytoju.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.