Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai verčia daug laiko praleisti sėdint, ypač dirbant biuro darbus, kai net daugiau nei 80 procentų darbo vietų JAV reikalauja ilgų valandų nelanksta. Tačiau judėjimas yra vienas svarbiausių geros sveikatos garantų. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kaip ilgas sėdėjimas veikia vyresnių moterų sveikatą ir gali žymiai padidinti mirtingumo riziką.
Širdies ir kraujagyslių ligos, 2 tipo diabetas, aukštas kraujospūdis, osteoporozė bei tam tikrų vėžio formų – krūties ir prostatos – rizikos didėja kartu su ilgo sėdėjimo įpročiais. Be to, tokia sėdima elgsena dažnai lemia raumenų bei raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus bei psichologines problemas, tokias kaip depresija. Ilgas sėdėjimas taip pat mažina bendrą energijos lygį, todėl žmonės jaučiasi labiau pavargę ir mažiau motyvuoti judėti.
Tyrimo duomenys ir pamokos
Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkų atliktas tyrimas, paskelbtas žurnale „Journal of the American Heart Association“, pirmą kartą panaudojo pažangų mašininio mokymosi algoritmą (CHAP), siekiant išsamiai įvertinti vyresnio amžiaus moterų sėdimo aktyvumo trukmę ir jos ryšį su mirtingumo rizika. Toks metodas leido ilgalaikėje perspektyvoje stebėti dalyves nuo 63 iki 99 metų net iki 10 metų.
Rezultatai buvo aiškūs: moterys, kurios per dieną sėdėjo daugiau nei 11,7 valandos, turėjo 30 procentų didesnę mirties riziką. Be to, rizika dar labiau didėjo tiems, kurie sėdėjo ilgai be pertraukų. Įdomu tai, kad šis padidėjęs rizikos laipsnis išliko nepriklausomai nuo to, ar moterys atliko vidutinio ar didelio intensyvumo fizinę veiklą, ar ne. Tai reiškia, kad net ir reguliariai sportuojant, ilgas sėdėjimas vis tiek daro neigiamą poveikį.
Ką tai reiškia kasdieniam gyvenimui?
Intervencinis kardiologas dr. Cheng-Han Chenas pabrėžė, kad viena pagrindinių išvadų – ilgų sėdimų periodų neįmanoma kompensuoti vien trumpais aktyvumo momentais.
Todėl svarbu ne tik sportuoti, bet ir dažnai pertraukų metu atsistoti ir pakilti nuo kėdės. Rekomenduojama kas 30 minučių sustoti ir bent 4-5 minutes pasivaikščioti, kad organizmas būtų nuolat aktyvus.
Šios paprastos taisyklės turi didžiulę reikšmę. Judėjimas gerina organų aprūpinimą krauju, aktyvina medžiagų apykaitą, stiprina raumenis ir gerina bendrą kūno funkcionalumą. Tuo pačiu mažėja širdies ligų, cukrinio diabeto, aukšto kraujospūdžio ir nutukimo vystymosi rizika.
Taigi, norint optimizuoti sveikatą ir sumažinti mirties riziką, ypač vyresnio amžiaus moterims, itin svarbu riboti ilgas sėdėjimo valandas ir įtraukti kasdienybėje reguliarias judėjimo pertraukas. Taip pat svarbu suvokti, kad ilgas sėdėjimas yra savarankiškas rizikos veiksnys, kuriam nepakanka skirti vien tik fizinio aktyvumo dozes.
Apibendrinant galima pasakyti, kad 30 minučių taisyklė – pakilti nuo kėdės bent kas pusvalandį – yra ne tik geros savijautos receptas, bet ir realus būdas apsaugoti save nuo sunkių ligų ir ankstyvos mirties. Šis paprastas, bet efektyvus pokytis gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir ištvermę net vyresniame amžiuje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.