Staigus, aštrus skausmas reaguojant į karštą ar šaltą dažnai būna pirmasis padidėjusio danties jautrumo požymis. Nepaisant to, kad daugelis tokį pojūtį laiko laikinu, ignoruojant simptomus gali išsivystyti rimtesnės burnos sveikatos problemos. Vaistininkė Indrė Šulskytė atkreipia dėmesį į dažniausias priežastis ir praktinius sprendimus, padedančius sumažinti diskomfortą.
Kodėl dantys tampa jautrūs?
Danties vainiką saugo emalis – pats kietiausias žmogaus audinys. Po emaliu yra porėtas sluoksnis dentinas, kuriame yra daug mikroskopinių kanalėlių (dentino kanalėlių). Kai emalis nudyla, arba dantenos atsitraukia ir apnuogina danties šaknies paviršių, dentino kanalėliai atsidaro ir išoriniai dirgikliai lengviau pasiekia danties nervą. Tai sukelia staigų, aštrų skausmą.
„Nors dažniausiai reaguojama į šaltį, dalis žmonių skausmą jaučia ir nuo karštų, saldžių ar rūgščių produktų. Paprastai skausmas yra trumpas, lokalizuotas ir tęsiasi tol, kol veikia dirgiklis. Tiesa, ne visi pažeisti dantys reaguoja vienodai – skausmo stiprumas priklauso nuo pažeidimo lygio”, – paaiškina I. Šulskytė.
Dirgikliai ir rizikos veiksniai
Be temperatūrų poveikio, dantų jautrumą sukelia rūgštūs maisto produktai (citrusiniai vaisiai, pomidorai, rauginti produktai), saldumynai bei gėrimai, taip pat mechaninis dirginimas – stiprus šepetėlio spaudimas ar kieto šerelio naudojimas. Emalio eroziją skatina ir bruksizmas (dantų griežimas) bei netinkamos balinimo procedūros. Be to, dantenų atitraukimas dėl periodontito ar netinkamo valymo apnuogina šaknies paviršių.
Vaistininkė pabrėžia, kad jautrumas gali būti simptomas ne tik paviršinių pakitimų: „Tam tikrais atvejais geliantys dantys gali signalizuoti ir apie rimtesnes problemas, pavyzdžiui, dantų ėduonį, nesandarias plombas ar dantenų ligas. Įtariant bent vieną iš šių problemų, svarbu laiku kreiptis į odontologą. Kuo ilgiau delsime taisyti dantis, tuo daugiau su tuo susijusių problemų turėsime ateityje. Negana to, išlaidos dantų ir burnos sveikatai gali būti labai didelės”, – perspėja I.
Šulskytė.
Kaip sumažinti jautrumą ir kada kreiptis į specialistą
Pagrindiniai kasdieniai žingsniai – peržiūrėti dantų priežiūros įpročius: naudoti minkštą šepetėlį, valyti dantis švelniais sukamaisiais judesiais ir rinktis specialiai jautriems dantims skirtą dantų pastą. Patartina vengti pernelyg rūgščių produktų ir po valgio palaukti bent 30 minučių, kol grįš burnos pH, prieš pradedant valyti dantis.
Renkantis priemones, verta atkreipti dėmesį į veikliąsias medžiagas: fluoro junginiai stiprina emalį ir padeda uždaryti dentino kanalėlius, kalio nitratas slopina nervinių impulsų perdavimą, o kombinacijos su argininu ir kalcio karbonatu imituoja natūralų kanalėlių užsidarymą. Esant bruksizmui, odontologas gali rekomenduoti naktines kapas, saugančias emalį nuo tolesnio dilimo.
„Esant lengviems simptomams, kasdien naudojant tinkamą dantų pastą, jautrumą galima sumažinti maždaug per dvi savaites. Jei jautrumas nepraeina, stiprėja ar atsiranda be aiškios priežasties, būtina kreiptis į odontologą. Gydytojas nustatys tikslią priežastį ir pritaikys tinkamiausią gydymą”, – teigia vaistininkė.
Jeigu skausmas intensyvėja, juntami patinimai, karščiavimas ar kiti uždegimo požymiai, būtina skubi odontologo konsultacija. Laiku suteikta profesionali priežiūra padeda išvengti komplikacijų ir ilgalaikių pasekmių burnos sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.