Plataus masto tyrimas, atliktas projekto „ToxFree LIFE for All“ iniciatyva, atskleidė, kad kasdien naudojamose ausinėse aptinkamos potencialiai pavojingos cheminės medžiagos. Tyrėjai patikrino įrenginius, parduodamus Europos rinkose ir pagrindinėse internetinėse parduotuvėse, ir rado nuodingų junginių koncentracijas, kurios kelia rimtą susirūpinimą.
Kas aptikta tyrime
Remiantis tyrimo duomenimis, pavojingų medžiagų rasta daugumoje testuotų įrenginių — net 98 % atvejų. Daugelyje modelių buvo identifikuoti bisfenoliai A (BPA) ir S (BPS), vadinami „amžinųjų chemikalų“ grupe dėl jų gebėjimo kauptis aplinkoje ir organizme. Kai kuriuose pavyzdžiuose koncentracija pasiekė 315 mg/kg, nors Europos cheminių medžiagų agentūros nustatyta saugi riba yra apie 10 mg/kg. Be bisfenolių, tyrime rasta ftalatų bei chlorintų parafinų pėdsakų. Tarp modelių su reikšmingais viršijimais minimi „Sennheiser Accentum True Wireless“ ir „Bose QuietComfort Headphones“, taip pat ftalatų aptikta kai kuriuose sportiniams uždaro tipo ausinėms priskiriamuose modeliuose.
Cheminės medžiagos ir jų poveikis sveikatai
Bisfenoliai ir ftalatai priskiriami endokrininę sistemą veikiančioms medžiagoms: jie gali imituoti hormonų veiklą arba trikdyti natūralius hormonų signalus. Ilgalaikis poveikis gali būti susijęs su padidėjusia onkologinių ligų rizika, hormoniniais sutrikimais, vaisingumo problemomis, priešlaikiniu lytiniu brendimu ir kitais sisteminiais sutrikimais. Taip pat registruojami kepenų ir inkstų funkcijos pokyčiai bei vyresniems vyrams būdanti feminizacija. Šios rizikos ypač aktualios, nes ausinės dažnai liečia odą ilgą laiką, o kai kurios priemonės turi didelį kontaktą su ausų lobe ar aplink juos esančia oda.
Prakaito ir fizinio krūvio reikšmė
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sportuojantys vartotojai gali būti labiau rizikos grupėje. Šiluma ir prakaitavimas pagreitina toxinių dalelių migraciją iš plastiko ar pagalvėlių į odą. Tyrime minimi sportiniai modeliai, įskaitant „Samsung Galaxy Buds3 Pro“, kuriuose taip pat aptikta bisfenolių. Nuolatinis drėgnas kontaktas su užterštu paviršiumi didina įsisavinimo tikimybę per odą.
Ką gali ir turėtų daryti vartotojas
Vartotojai turėtų suprasti riziką ir imtis praktiškų priemonių: riboti ilgą nepertraukiamą ausinių nešiojimą, reguliariai valyti ir džiovinti įrenginius, rinktis modelius su mažesniu odos kontaktu arba pagamintus iš sertifikuotų medžiagų. Taip pat verta domėtis gaminio sudėtimi, ieškoti informacijos apie atitiktį ES reglamentams (pvz., REACH) ir reikalauti skaidrumo iš gamintojų. Jei įtariate, kad jūsų ausinės gali būti užterštos, kreipkitės į pardavėją ar gamintoją ir prašykite informacijos apie medžiagų sudėtį.
Reguliavimo poreikis
Tyrėjai ragina peržiūrėti ir griežtinti ES teisės aktus, kad būtų uždrausta arba apribota šių klasių toksinų naudojimas elektronikoje. Reglamentavimo pokyčiai ir didesnis gamintojų atskaitomumas galėtų padėti sumažinti kaupiamąjį poveikį ir apsaugoti vartotojų sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.