Alkoholis – viena dažniausių priežasčių, sukelianti ne tik trumpalaikius elgesio pokyčius, bet ir rimtus smegenų funkcijų sutrikimus. Dažnas patyrimas – sąmonės aptemimas, kuomet žmogus neprisimena, kas vyko tam tikru metu, dažnai pasibaigus vakarėliui. Tai reiškinys, kuris gali būti ypač bauginantis, kai ryte suprantame, kad mūsų atmintis apie įvykius yra paslaptingai ištrinta.
Sąmonės aptemimas ir jo diferencijavimas nuo nualpimo
Sąmonės aptemimas alkoholio priepuolio metu yra skirtingas nuo nualpimo. Nualpimo atveju žmogus visiškai praranda sąmonę, tuo tarpu sąmonės aptemimo metu žmogus atrodo sąmoningas, tačiau jo atmintis yra gerokai sutrikusi arba visiškai ištrinta. Dažnai tokiu atveju prisimenama tik dalis įvykių, o kitos detalės lieka paslėptos arba išnykusios visam laikui.
Kaip alkoholis veikia smegenų veiklą?
Atliekant įvairius neurobiologinius tyrimus, įskaitant žinomų užsienio universitetų darbus, pastebėta, kad alkoholis tiesiogiai veikia hipokampo dalį smegenyse. Hipokampas yra atsakingas už atminties formavimąsi, mokymąsi ir emocijų reguliavimą. Į kraują patenkantis alkoholis slopina hipokampo veiklą, todėl smegenų „įrašinėjimo įrenginys“ tarsi išsijungia ir sustabdo ilgalaikių prisiminimų susidarymą.
Tyrimai atskleidė, kad net 51 proc. apklaustų studentų bent kartą patyrė alkoholio sukeltą sąmonės aptemimą, o jaunimo tarpe, ypač iki 19 metų amžiaus, tokių atvejų fiksuota net iki 90 proc. Nors neretai sąmonės aptemimas laikomas tik trumpalaikiu reiškiniu, jo pasekmės gali būti gerokai rimtesnės ir ilgalaikės.
Cheminiai pokyčiai smegenyse vartojant alkoholį
Alkoholis sukelia reikšmingus neurocheminius pokyčius smegenyse. Vienas pagrindinių neuromediatorių, glutamatas, kuris yra atsakingas už budrumą ir pažinimo funkcijas, jo kiekis yra sumažinamas alkoholio poveikiu. Tuo tarpu medžiaga GABA didėja, ji sumažina nerimą ir sušvelnina stresą. Tačiau šie procesai kartu slopina smegenų veiklą, mažina dėmesio koncentraciją ir gebėjimą adekvačiai suvokti aplinkinį pasaulį.
Sveikatos ir psichologinės pasekmės
Sąmonės aptemimo metu žmogus dažnai elgiasi impulsyviai, neįvertina rizikos, todėl gali pakenkti ne tik sau, bet ir kitiems. Tai ypač pavojinga vairuojant ar užsiimant kitomis situacijomis, kur reikalingas budrumas. Ilgalaikis stipriųjų gėrimų vartojimas lemia smegenų struktūrinius pokyčius, svarbiausia hipokampo dydžio sumažėjimą, kuris gali būti didesnis moterims.
Be to, sąmonės aptemimas dažnai palieka emocionalių žaizdų: mažėja pasitikėjimas savimi, gali kilti nerimo ir pažeidžiamumo jausmas. Šie psichologiniai pokyčiai dar labiau apsunkina kasdienį gyvenimą ir gali išprovokuoti priklausomybės atsiradimą.
Kaip išvengti sąmonės aptemimo?
Specialistai rekomenduoja atidžiai stebėti suvartojamo alkoholio kiekį ir žinoti savo ribas. Sąmonės aptemimas yra aiškus ženklas, kad vartojamas per didelis alkoholio kiekis. Geriausia prevencija – alkoholį vartoti saikingai, žinoti savo organizmo ypatumus ir vengti ilgalaikio arba labai gausaus gėrimo.
Žinant mokslo išvadas apie alkoholio poveikį smegenims, galime atsakingiau žiūrėti į šį greitai pasiekiamą, bet ne visada saugų malonumą. Alkoholio vartojimas turi būti apgalvotas, siekiant sumažinti neigiamas pasekmes tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje.
Profesoriaus Dano Lubmano žodžiais: „Jeigu geriate tiek, kad prarandate prisiminimus, tai tikriausiai yra ženklas, jog vartojate per daug alkoholio“. Todėl svarbu kreipti dėmesį į savo vartojimo įpročius ir laiku imtis tinkamų priemonių savo smegenų sveikatai išsaugoti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.