Nauji stebėjimai ir mitybos tyrimai kelia susirūpinimą dėl tam tikrų pramoniniu būdu naudojamų konservantų įtakos sveikatai. Dietologas Oleg Shvets socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipė dėmesį į mokslinius darbus, kuriuose nustatytos sąsajos tarp kai kurių konservantų vartojimo ir padidėjusios onkologinių ligų bei antrojo tipo cukrinio diabeto rizikos. Svarbu suprasti, ką reiškia tokios išvados kasdienėje mityboje ir kokių žingsnių verta imtis.
Nitratai, nitritai ir onkologinės rizikos signalai
Viena iš pagrindinių tyrimų temų buvo nitratai ir nitritai – medžiagos, plačiai taikomos perdirbtos mėsos gamyboje, tokiuose produktuose kaip kumpis, šoninė ar dešros. Tyrėjai nurodo ryšį tarp natrio nitrito vartojimo ir padidėjusios onkologinių susirgimų rizikos, ypač krūties ir priešinės liaukos (prostatos) vėžio atvejais. Konkrečiai, reguliarus natrio nitrito vartojimas susiejamas su maždaug 30 proc. didesne priešinės liaukos vėžio rizika.
Reikėtų pabrėžti, kad tokio dydžio rizikos padidėjimas laikomas vidutiniu. Jį verta vertinti kontekste: pavyzdžiui, rūkymas plaučių vėžio tikimybę padidina daugiau nei 15 kartų, todėl individualių rizikos veiksnių poveikis skiriasi. Vis dėlto, perdirbtos mėsos ir jos konservantų poveikis sveikatai yra nusistovėjusi tema daugelyje mitybos ir onkologijos tyrimų.
Konservantai ir antrojo tipo diabetas
Kitas vertas dėmesio atradimas – konservantas kalio sorbatas, dažnai naudojamas siekiant užkirsti kelią pelėsių ir bakterijų dauginimuisi įvairiuose produktuose bei gėrimuose. Stebėjimuose kalio sorbatas buvo susietas su padidėjusia antrojo tipo diabeto rizika – kai kuriose analizėse rizika išaugo maždaug dvigubai. Tai reiškia, kad reguliariai didesnį kiekį šio konservanto turintys produktai gali prisidėti prie medžiagų apykaitos sutrikimų vystymosi ilgalaikėje perspektyvoje.
Tyrimų pagrindas ir ribotumai
Minimi darbai remiasi didelio masto projekto NutriNet-Santé duomenimis, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 tūkstančių Prancūzijos gyventojų.
Dalyviai ilgą laiką teikė išsamią informaciją apie mitybą, gyvenimo būdą ir sveikatą, todėl analizės turi solidų duomenų pagrindą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad stebėtiniai tyrimai rodo asociacijas, bet ne visada gali įrodyti tiesioginį priežasties ir pasekmės mechanizmą. Reikalingi papildomi eksperimentiniai ir mechanistiniai tyrimai, kad būtų patvirtintos priežastys.
Praktiniai patarimai kasdienai
Ekspertai rekomenduoja mažinti pramoniniu būdu perdirbto maisto vartojimą ir rinktis kuo mažiau apdorotus produktus. Vietoje rūkytų ir perdirbtų mėsos gaminių verta rinktis šviežią mėsą, žuvį arba augalinės kilmės baltymų šaltinius. Skaitykite produkto etiketes – vengti produktų, kuriuose daug nitritų, nitrų ar ilgalaikių konservantų, arba rinktis prekes be pridėtinių konservantų. Taip pat svarbu riboti alkoholio vartojimą ir palaikyti subalansuotą, vaisių bei daržovių gausų racioną.
Nors vienas produktas nebūtinai lemia ligą, mitybos įpročiai susidaro iš daugelio pasirinkimų. Mažindami perdirbtų produktų dalį racione ir atkreipdami dėmesį į žaliavų kokybę, galite sumažinti bendrą riziką ir pagerinti ilgalaikę sveikatą. Ateityje, jei daugiau tyrimų patvirtins šiuos ryšius, gali būti svarstomi įspėjamieji ženklai ant pakuočių ar griežtesnė reguliacija tam tikriems priedams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.