Geltonas lankas arba pigmentacija prie voko gali kelti nerimą – kai kuriems žmonėms tai asocijuojasi su padidėjusiu „bloguoju“ cholesteroliu. Tokius odos pakitimus gydytojai dažnai vadina ksenelazmomis arba xanthelasmomis. Tai nėra vien tik estetinė problema: pasak profesoriaus Rimvydo Šlapiko, tokie požymiai gali būti signalas, kad verta išsitirti lipidų profilį ir įvertinti širdies bei kraujagyslių riziką.
Ką reiškia geltonas lankas prie akies?
Geltonos spalvos ploteliai ant voko susidaro dėl riebalinių medžiagų kaupimosi odoje. Dažniausiai tai susiję su lipidų apykaitos sutrikimais, o ypač – padidėjusiu mažo tankio lipoproteinų (MTLP, LDL) kiekiu kraujyje. Tačiau ne kiekvienas xanthelasmos atvejis būna tiesiogiai susijęs su cholesterolio padidėjimu: pasitaiko ir genetinių formų ar kitų medžiagų apykaitos sutrikimų, todėl diagnozė turi būti išsami.
Kada kreiptis į gydytoją ir ką atlikti?
Jei pastebite geltoną plotelį prie akies ar kitus panašius pakitimus, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba kardiologą. Pradinis tyrimas – bendras lipidų profilis: bendras cholesterolis, MTLP (LDL), DTLP (HDL) ir trigliceridai. Taip pat svarbu įvertinti šeimos anamnezę: jei yra ankstyvų širdies priepuolių šeimoje arba žinoma šeiminė hipercholesterolemija, diagnostika ir gydymas turi būti agresyvesni.
Be kraujo tyrimų, gydytojas įvertins bendrą riziką, atsižvelgdamas į amžių, lytį, rūkymo įpročius, arterinį kraujospūdį, cukrinį diabetą ir kitus rizikos veiksnius. Remiantis šiuo įvertinimu priimami sprendimai dėl gydymo strategijos – gyvenimo būdo pokyčių ar medikamentinės terapijos.
Gyvenimo būdo reikšmė ir gydymo galimybės
Pirminė profilaktika ir gydymas dažnai prasideda nuo mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčių: sumažinti sočiųjų riebalų ir transriebalų kiekį, didinti skaidulų vartojimą, rinktis sveikus augalinius riebalus ir reguliariai mankštintis. Jei lipidų kiekis išlieka aukštas, gydytojai gali skirti vaistus – tai sprendžiama individualiai. Modernios gydymo galimybės leidžia ženkliai sumažinti MTLP koncentraciją ir atitinkamai mažinti širdies bei kraujagyslių komplikacijų riziką.
Svarbu pabrėžti, kad xanthelasma pati savaime gali būti šalinama kosmetiniais metodais, tačiau tai nepašalins pagrindinės priežasties. Todėl gydytojo rekomendacija – kartu tirti ir reguliuoti lipidų kiekį organizme.
Profesoriaus Rimvydo Šlapiko patarimas aiškus: pastebėjus pokyčius akies srityje, nereikėtų delsti – pirmas žingsnis turėtų būti lipidų tyrimas ir rizikos įvertinimas. Ankstyva diagnostika leidžia laiku pradėti priemones, kurios sumažina komplikacijų riziką ir pagerina bendrą sveikatą.
Apibendrinant, geltonas lankas ant voko gali būti svarbus klinikinis ženklas. Tai signalas, kad verta susirūpinti savo lipidų apykaita, aptarti situaciją su gydytoju ir, prireikus, imtis veiksmų profilaktikai bei gydymui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.