Kai sveika mityba tapo kasdienybės norma, atsiranda ir kita pusė – situacijos, kai susitelkimas į maisto „švarumą“, sudėtį ir etiketes perauga į obsesinį elgesį. Toks santykis su maistu gali pradėti valdyti žmogaus laiką, socialinius ryšius ir kasdienes pasirinkimo galimybes. Specialistės akcentuoja, kad pagrindinis skirtumas tarp subalansuotos mitybos ir žalingo ribojimo yra gyvenimo kokybė: jei mityba praturtina gyvenimą, ji yra sveika; jei jį mažina, verta susimąstyti.
Ortoreksija – nesveikas santykis su maistu
„Vis daugiau žmonių šiandien siekia maitintis „teisingai“ – renkasi kokybišką maistą, skaito gaminių etiketes, vengia perteklinio cukraus ar perdirbtų produktų. Tačiau riba tarp sveiko rūpesčio ir žalingo savęs ribojimo kartais tampa labai plona. Pagrindinis skirtumas tarp subalansuotos mitybos ir per didelio savęs ribojimo yra gyvenimo kokybės rodiklis. Subalansuota mityba gerina gyvenimo kokybę, o per didelis savęs ribojimas ją mažina“, – teigia BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė.
Psichologė Guostė Neverauskaitė papildomai paaiškina, kad ortoreksija – tai ne pats maistas, o santykis su juo: tai pernelyg griežtas noras maitintis „teisingai“, kuris užvaldo mintis ir jausmus, tampa varginantis ir nuolat kelia nerimą. „Skirtumas nuo paprasto noro maitintis sveikiau slypi gebėjime prisitaikyti prie aplinkybių. Žmogus, kuris renkasi sveikesnę mitybą, gali prisitaikyti prie situacijų, valgyti įvairiai, patirti malonumą ir nejaučia stiprios kaltės nukrypęs nuo susikurtų sveikos mitybos taisyklių.
Ortoreksijos atveju maistas skirstomas į „geras“ ir „blogas“ kategorijas, o nukrypimas nuo taisyklių sukelia nerimą, gėdą ar savęs nuvertinimą”, – sako psichologė.
Pasekmės organizmui ir psichikai
Ilgalaikis ir griežtas maisto ribojimas neretai veda į maistinių medžiagų trūkumą. Specialistė pabrėžia, kad pirmieji simptomai dažnai būna nuovargis, silpnumas, šalčio pojūtis, o vėliau – sutrikusi miego kokybė, sumažėjęs imunitetas ir hormonų pusiausvyros problemos. „Mintys apie sudėtį, etiketes ir „gaminių švarumą“ užima vis daugiau vietos kasdienybėje.
Jei pažeidus taisykles kyla stiprus kaltės jausmas ar noras „pasitaisyti”, tai – jau signalas, kad mityba nėra subalansuota”, – pastebi R. Uosienė.
Psichologinės pasekmės taip pat rimtos: didėja nerimas, kyla dirglumas, svyruoja nuotaika, žmogus gali izoliuotis nuo artimųjų. Ortoreksija dažnai slepiasi po „disciplinos“ ir „sąmoningumo“ kauke, todėl aplinkiniai ir pats asmuo gali nepastebėti problemos kol ji nesukelia rimtų sveikatos sutrikimų.
Kaip atpažinti ir ką daryti
Pastebimi požymiai: nuolatinis produktų sudėties tikrinimas, daugelio maisto grupių eliminavimas be medicininės priežasties, vengimas socialinių renginių ar valgymų su artimaisiais, stiprus kaltės jausmas suvalgius „neleistiną“ maistą. „Toks elgesys susijęs su įvairiais jausmais ir išgyvenimais: jaučiamas stiprus nerimas ar kaltės jausmas suvalgius „neleistiną“ maistą, savivertė priklauso nuo to, „kaip švariai“ pavyko maitintis. Ortoreksiją galima įtarti tuomet, kai mityba nebe praturtina gyvenimą, o jį perdėtai riboja”, – aiškina G. Neverauskaitė.
Pirmasis žingsnis link sveikimo – pripažinti problemą ir kreiptis pagalbos. „Ortoreksijos atveju dažnai pagalba būna efektyviausia, kai bendradarbiauja psichologas ir dietologas, tačiau svarbiausia yra išmokti valgyti be baimės, kaltės ir nuolatinės savikontrolės.
Sveikimo procesas leidžia žmogui grįžti prie gyvenimo būdo, kuriame maistas vėl tampa viena iš jo dalių, o ne dėmesio centru”, – teigia G. Neverauskaitė. Tinkama profesionalų komanda padeda atstatyti tiek fizinę mitybą, tiek saugesnį, lankstesnį požiūrį į valgymą ir kasdienybę.
Laiku pastebėta ir gydoma ortoreksija leidžia išvengti ilgalaikių sveikatos sutrikimų ir atkurti gyvenimo pilnatvę, kur maistas teikia energiją ir malonumą, o ne nuolatinę įtampą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.