Geležis – vienas svarbiausių mikroelementų organizme: ji būtina hemoglobino sintezei, kraujo ląstelių formavimuisi ir deguonies pernešimui. Nepakankamas geležies kiekis gali sukelti mažakraujystę (anemiją), kurios požymiai dažnai pasireiškia nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu ir sumažėjusiu gebėjimu susikaupti. Vaistininkai pastebi, kad pacientų, skundžiančiųosi šiais simptomais, skaičius didėja, o paprasti mitybos pakeitimai ne visada padeda.
Kaip atpažinti geležies trūkumą
Ankstyvoje stadijoje mažakraujystę sunku pastebėti, ypač vaikams, tačiau yra būdingų požymių. Be nuovargio ir silpnumo, tai gali būti blyški oda, pabalę nagai ir lūpos, sausa ir trapi oda, galvos svaigimas, sumažėjęs apetitas bei pagreitėjęs širdies ritmas. „Tikslinga bent kartą per metus atlikti profilaktinius kraujo tyrimus, kurie leidžia įvertinti bendrą kraujo būklę. Svarbu tirti ne tik hemoglobino ar hematokrito rodiklius, bet ir feritino bei transferino kiekį.
Feritinas parodo, kiek organizmas turi geležies atsargų, o transferinas padeda nustatyti geležies apykaitos sutrikimus“, – teigia K. Šnirpūnienė.
Dažniausios priežastys ir paslėpti veiksniai
Geležies trūkumas gali kilti ne tik dėl per mažo su maistu gaunamos geležies kiekio. Jį lemia gyvensenos faktoriai (pvz., rūkymas), fiziologinės būklės (nėštumas, vaikų augimo šuoliai, gausios mėnesinės) ir lėtinės ligos ar virškinimo trakto sutrikimai, trukdantys absorbcijai. „Gintarinės vaistinės” vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės teigimu, geležies pasisavinimą lemia ne vien mityba – jį gali paveikti ir virškinimo sutrikimai, vaistų vartojimas bei, atrodytų, nekalti įpročiai, pavyzdžiui, kavos puodelis po valgio.
Kas mažina geležies įsisavinimą?
Kai kurie maisto komponentai geba ženkliai sumažinti geležies absorbciją: taninai iš kavos ir arbatos, kalcis iš pieno produktų, fitatai iš ankštinių ir grūdinių produktų bei fosvitinas kiaušiniuose.
„Maistas gali sumažinti geležies įsisavinimą net iki 40 procentų, todėl kai kurie gamintojai rekomenduoja preparatus vartoti prieš valgį arba po jo“, – sako vaistininkė. Tuo pačiu metu vitaminai C, B12, folio rūgštis ir mikroelementai, tokie kaip varis ar cinkas, skatina geležies pasisavinimą; o kalcis, magnis, vitaminas E ir rūgštingumą mažinantys vaistai jį slopina.
Kokius papildus rinktis ir kaip vartoti
Ne visi geležies preparatai yra vienodai veiksmingi. „Hemoglobino sudėtyje yra dvivalentė geležis, todėl ir organizmas geriau pasisavina dvivalentės geležies druskas, pavyzdžiui, geležies (II) sulfatą ar gliukonatą, o ne trivalentės formos junginius, tokius kaip geležies (III) citratas”, – aiškina vaistininkė. Nors geležies (II) sulfatas dažnai yra efektyviausias, jis gali dirginti virškinimo traktą; mažiau šalutinių reiškinių turi gliukonatas, fumaratas, geležies bisglicinatai ir liposominės formos, kurios geriau toleruojamos ir mažiau sąveikauja su maistu. „Šie junginiai ne tik nedirgina skrandžio, bet ir nesąveikauja su maistu, nes suyra tik žarnyne, todėl geležis pasisavinama efektyviau.
Be to, šie preparatai neturi nemalonaus „metalo“ poskonio, kuris dažnai atbaido pacientus, ypač kai gydoma vaikų anemija”, – priduria K. Šnirpūnienė.
Rekomenduojama daryti 1–2 valandų pertrauką tarp geležies preparatų ir kitų vaistų, pavyzdžiui, antibiotikų ar tiroksino: „Tarp geležies preparatų ir kitų vaistų – pavyzdžiui, antibiotikų ar tiroksino – vartojimo būtina daryti maždaug valandos ar dviejų pertrauką, nes jie gali slopinti vienas kito poveikį,” – pataria specialistė.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei pastebimi minėti simptomai arba kraujo rodikliai nepagerėja po kelių mėnesių papildų vartojimo, būtina ieškoti kitų priežasčių – gali trūkti vitamino B12, esant lėtiniams virškinimo sutrikimams gali būti reikalingi papildomi tyrimai. Sunkią anemiją gydytojai kartais gydo intraveninėmis geležies infuzijomis, tačiau tai sprendžiama individualiai ir tik prižiūrint specialistui.
Prevencijai naudingos paprastos priemonės: įtraukti į mitybą gyvulinės kilmės geležies šaltinius, vartoti geležį su vitaminu C, vengti kasdienių arbatos ar kavos po valgio ir periodiškai tikrintis kraują. Tiksli diagnozė ir individualus gydymo planas – raktas į sėkmingą rezultatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.