Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) yra laikinas galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris dažnai laikomas perspėjimu apie artėjantį insultą. Nors simptomai pasireiškia staiga ir paprastai trunka trumpiau nei penkias minutes, jų negalima ignoruoti – PSIP gali būti rimtas įspėjimas, kad per artimiausias 48 valandas gali įvykti insultas, kuris yra ūmi ir pavojinga būklė.
Neurologė Erica Camargo Faye, dirbanti Masačusetso bendrosios ligoninės neurologijos skyriuje, pabrėžia, kad insulto rizika yra didžiausia per pirmąsias dvi paras po PSIP. Deja, net ir pačią insulto ataką pacientai ne visada tinkamai atpažįsta. Dažnai simptomai išnyksta, todėl žmonės nesikreipia į medikus, manydami, kad tai buvo tik laikinas negalavimas.
Amerikos širdies asociacijos duomenimis, net 40 proc. atvejų, kuriuose įtariamas PSIP, ištyrus smegenis paaiškėja, jog iš tiesų jau įvyko insultas. Todėl itin svarbu atkreipti dėmesį į PSIP požymius ir nedelsti kreipiantis medikų pagalbos, net jei nusiskundimai pasidaro trumpalaikiai ir praeina labai greitai.
PSIP ir insulto simptomai – ką būtina žinoti?
Smegenų sritys yra atsakingos už skirtingas organizmo funkcijas, dėl to insulto ar PSIP metu pasireiškiantys simptomai gali labai skirtis, priklausomai nuo pažeistos smegenų dalies. Norint lengviau atpažinti insultą, Amerikos insulto asociacija sukūrė informacinį akronimą FAST („greitai“): Face (veidas), Arm (ranka), Speech (kalba), Time (laikas), tačiau naujausios gairės siūlo pridėti dar dvi raides – B (balance – pusiausvyra) ir E (eyes – akys), kad būtų įvertinta daugiau svarbių simptomų.
B – pusiausvyra. PSIP ir insulto metu gali pasireikšti pusiausvyros sutrikimai, galvos svaigimas ir nereguliarus stovėjimas, kai žmogus gali svyruoti ar kristi į šoną. Nors šie simptomai gali būti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, vidinės ausies problemų ar cukraus gliukozės svyravimo kraujyje, jų atsiradimas kartu su kitais pojūčiais gali rodyti smegenų kraujotakos sutrikimą.
E – akys. Regėjimo sutrikimai taip pat yra dažnas insulto simptomas. Pacientai gali pastebėti, kad jų regėjimo lauke atsirado tamsių dėmių ar net prarasti matymą vienoje akyje. Kartais atsiranda neryškus matymas ar dvejinimasis, kas neretai klaidina pacientus ir skatina kreiptis pas akių gydytoją, o ne skubią pagalbą.
F – veidas. Pagrindinis insulto požymis – veido asimetrija, dažniausiai viena pusė nusvirusi, burnos kampučio nesugebėjimas pakelti ar šypsotis. Tai paprastas ir lengvai pastebimas simptomas, kuriuo galima įvertinti insulto riziką.
A – ranka. Staigus vienos rankos silpnumas ar tirpimas, kai žmogus negali išlaikyti objekto ar vargsta išlaikyti ranką kelią, yra stiprus perspėjimas apie insultą. Kartais pojūtis labiau apibūdinamas kaip dilgčiojimas ar nejautrumas nei silpnumas.
S – kalba. Vienas iš svarbiausių insulto požymių yra kalbos sutrikimai. Pacientai gali kalbėti nerišliai, sunkiai rasti žodžių arba nesuprasti kitų kalbos. Šis simptomas gali pasireikšti rašant ar naudojant išmaniuosius įrenginius, kai pastebimas gebėjimo rinkti tekstą praradimas.
T – laikas. Laikas yra gyvybiškai svarbus veiksnys, nes kuo greičiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė išgelbėti smegenis nuo ilgalaikio pažeidimo. Medikai nuolat pabrėžia, kad pajutus bent vieną iš minėtų simptomų, būtina nedelsti ir skubiai kreiptis į skubios pagalbos skyrių, net jei trumpalaikiai negalavimai jau praėjo.
Diagnostika ir prevencija po PSIP
Modernios medicinos gairės rekomenduoja, kad žmonėms, patyrusiems PSIP, būtų atliekama išsami galvos smegenų ir kaklo kraujagyslių vaizdinė diagnostika bei kraujo tyrimai. Tai padeda atmesti kitas ligas, kurios gali imituoti PSIP, pvz., žemą cukraus kiekį kraujyje ar infekcijas, ir tiksliai diagnozuoti būklę.
Remiantis tyrimų duomenimis, apie 20 proc. žmonių, patyrusių PSIP, per artimiausius tris mėnesius gali patirti pilną insultą. Būtent todėl itin svarbu skubi ir tiksli medicininė priežiūra, kuri padėtų tinkamai gydyti paciento būklę, mažinti riziką ir užkirsti kelią negrįžtamiems smegenų pažeidimams.
Tinkamas simptomų atpažinimas, greita reakcija ir profesionali diagnostika gali ženkliai pagerinti pacientų ateitį ir sumažinti insulto sukeltų neįgaliųjų skaičių. Todėl būtina ne tik neignoruoti pirmųjų įspėjamųjų ženklų, bet ir aktyviai skleisti žinias visuomenėje apie šią pavojingą būklę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.