Rudeninis grybavimas pritraukia daug žmonių į miškus, tačiau net skaniausi baravykai ar voveraitės gali kai kuriems sukelti virškinimo problemų. Nors grybuose gausu baltymų, ląstelienos, B grupės vitaminų ir mineralų, jų sudėtyje yra ir medžiagų, kurių žmogaus virškinimo sistema gali ne visiškai suskaidyti.
Kodėl grybus sunkiau virškinti?
Vaistinių tinklo atstovė Virgilija Bečelytė pažymi: „Grybai yra vienintelis augalinės kilmės šaltinis, kuriame, jį paveikus UV spinduliais, gali gamintis vitaminas D. Pastarasis svarbus kaulams, raumenims, energijai ir net nuotaikai. Negana to, grybuose yra antioksidantų, kurie saugo mūsų ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, bei mineralų, tokių kaip kalis, kalcis, magnis, varis, fosforas, geležis ar cinkas“.
Tuo pačiu grybuose yra chitino – struktūrinės medžiagos, kuri žmogui virškinti sudėtinga dėl trūkstamų fermentų. Chitino gausu voveraičių rūšyse. Be to, dalis skaidulų ir baltymų grybuose gali būti sunkiau skaidomi, ypač jei patiekalai ruošiami su riebiais padažais ar spirgučiais. Dėl to gali atsirasti sunkumo jausmas, pilvo pūtimas ir rėmuo.
Kam reikėtų būti atsargiems?
Vaistininkė pabrėžia, kad grybų patiekalus ypač saikingai turėtų ragauti sergantys kepenų ir inkstų ligomis, turintys virškinimo sistemos sutrikimų, tokių kaip Krono liga ar dirgliosios žarnos sindromas. Dėl galimos toksinų rizikos ir sunkiai virškinamų medžiagų atsargioms reikėtų išlikti besilaukiančioms moterims ir vaikams.
Kaip elgtis, jei sutriko virškinimas?
Pastebėjus nemalonius simptomus, svarbu gerti daug vandens lėtai ir palaipsniui, vengti gulėjimo ir skirti laiko švelniam pasivaikščiojimui. Ramunėlių, pipirmėčių, imbiero ar kmynų arbatos gali padėti sumažinti spazmus ir pūtimą. Pravartu lengvai pajudėti, neiti tiesiai miegoti po valgymo.
„Po kelių valandų nuo grybų patiekalų vartojimo, žmogus gali jausti pilvo pūtimą ar tempimą, sunkumą skrandyje, rėmenį, pykinimą ar dažną poreikį atsirūgsti.
Turintiems jautresnę virškinimo sistemą ar susiduriant su nemaloniais simptomais patarčiau su savimi turėti virškinimo fermentų, mat jie padeda suskaidyti riebalus, baltymus ir angliavandenius. Juos galima vartoti, jei suvalgėme daug baltymų ar riebalų turinčio maisto, dėl kurio pasireiškė pilvo pūtimas, sunkumo jausmas skrandyje, riaugėjimas. Siekiant palengvinti simptomus, galima vartoti natūralius virškino fermentus, kurių sudėtyje būtų papaino, bromelaino, inulino, gencijonų.
Kai kuriais atvejais naudinga aktyvintoji anglis, ypač įtariant apsinuodijimą ar esant smarkiam viduriavimui, tačiau jos ir fermentų vartojimo derinys tuo pačiu metu nerekomenduojamas – geriau palaukti 2–3 valandas.
Jei pasireiškia stiprus skausmas viršutinėje pilvo dalyje, ilgalaikis vėmimas, gausus ar kraujingas viduriavimas, karščiavimas ar dehidratacija, būtina kreiptis į gydytoją.
Kaip paruošti grybus, kad būtų lengviau virškinti?
Grybus būtina kruopščiai nuvalyti ir gerai termiškai apdoroti. Virimas sumažina chitino kiekį, kepimas paryškina skonį, bet gali apsunkinti virškinimą. Garinimas ar švelnus troškinimas leidžia išsaugoti daug naudingų medžiagų ir padaro grybus minkštesnius. „Norėčiau atkreipti dėmesį į grybų rauginimą, nes tokiu būdu ne tik galime išsaugoti grybus žiemai, bet ir išsaugoti nemažą dalį juose esančių vitaminų bei mineralų, baltymų bei skaidulų kiekis neretai lieka nepakitęs. Negana to, kai kurios šių medžiagų netgi būna geriau įsisavinamos. Taip pat dėl fermentacijos proceso gali susidaryti ir pieno rūgšties bakterijos, naudingos žarnyno funkcijoms, mikroflorai bei virškinimo procesams“, – pataria V. Bečelytė.
Taip pat verta rinktis mažesnes porcijas, derinti grybus su šviežiomis daržovėmis ir vengti sunkių riebalų bei gausių padažų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.