Leidinys „The Wall Street Journal“ atkreipia dėmesį, kad Pekinas sistemingai stiprina ryšius su Rusijos valdančiąja klase ir vidurine grandimi – neapsiribodamas vien Vladimiru Putinu ar jo artimiausia aplinka. Tai rodo, jog Kinija ruošiasi ir galimiems pokyčiams Maskvoje: formuojami santykiai su tais, kurie, galbūt, nulems Rusijos kryptį po dabartinio vadovo pasitraukimo.
Strateginis ryšio stiprinimas
Pekinas elgiasi subtiliai: vengia viešo dominavimo demonstravimo, tačiau tuo pačiu ilgainiui įtakoja sprendimų priėmėjus. Tokia politika susideda iš ekonominių nuolaidų, diplomatinių užmezgimų ir kontakto su vietos elitu stiprinimo. Analitikai įspėja, kad Kinijos interesai Rusijoje yra ilgalaikiai – nuo prieigos prie žaliavų iki geostrateginių pozicijų Centrinėje Azijoje.
Verbavimo ir šnipinėjimo atvejai
Remiantis pranešimais, Rusijoje registruojami Kinijos šnipinėjimo ir pareigūnų verbavimo incidentai. Maskva dažnai vengia šių atvejų viešinti ar viešai ginčytis su Pekinu, bijodama pabloginti santykių. Tokia taktis atspindi sudėtingą priklausomybės ir nejautrumo pusiausvyrą: Rusija išlieka svarbus Kinijos energijos ir žaliavų tiekėjas, bet vis labiau priklauso ekonominiais ir politiniais ryšiais.
Centrinės Azijos įtaka
Centrinė Azija yra pagrindinis frontas, kur Pekinas siekia sustiprinti savo įtaką: investicijos, kreditavimas ir regioninės infrastruktūros projektai sudaro ilgalaikes priklausomybes. Nors Maskva priešinosi tam, kad juanis taptų plėtros bankų finansų priemone, pastaraisiais metais V. Putinas priėmė nuolaidų signalus, dalinai dėl ekonominės izoliacijos ir siekio užsitikrinti garantijas, kad bankų veikla nebūtų blokuojama sankcijų.
Energijos derybos ir „Sibiro galia 2″
Tipiškas pavyzdys – derybos dėl dujotiekio „Sibiro galia 2“. Rusijos pareigūnai skelbė apie esą pasiektus proveržius, tačiau Kinija tylėjo ir ultimatyviai iškėlė sąlygas: dujos turi būti tiekiamos vidaus kainomis arba klausimas nebus aptarinėjamas. Kaip pastebėta, „Xi Jinpingas priėmė Putiną taip, kaip imperatorius priima svečią savo pilyje, ir išsiuntė jį namo”, – sako Jörgas Wuttke.
Tokia taktika iliustruoja Pekino pasirinkimą: vietoj skubio įsipareigojimo, geriau ilgainiui išgauti palankesnes sąlygas arba laukti, kol Rusijos ekonominė ir politinė būklė leis diktuoti taisykles. Kaip pastebima, „Kinija turi tikrai puikią progą paversti Rusiją savotišku milžinišku Laosu, milžinišku Pakistanu. Šalimi, kuri yra daug labiau priklausoma nuo Kinijos, daug tvirčiau su ja susijusi, daug labiau vertinanti Kiniją kaip pavyzdį ir modernumo vaizdinių šaltinį”, – sako Aleksandras Gabujevas.
Ką tai reiškia ateičiai?
Ši strategija gali turėti tolimesnių pasekmių: mažėjanti Maskvos laisvė veikti tradicinėje įtakos zonoje, didesnė ekonominė priklausomybė ir naujos saugumo grandinės, kurių centre bus Pekinas. Analitikai pabrėžia, kad Kinija veikia kantriai – ne visada per vieną derybų raundą, bet sistemingai: „Geriau toliau marinuoti rusus. Palaukti, kol ekonominė situacija Rusijoje dar labiau pablogės, kai rusai atsidurs ant kelių – kad sutiktų su Kinijai naudingomis sąlygomis.”
Taigi pasaulis stebi ne tik viešą raidę, bet ir tylų, bet nuoseklų užkulisinį žaidimą, kuris gali perpiešti Centrinės Azijos ir platesnės regioninės geopolitinės pusiausvyros kontūrus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.