Žarnynas – antrosios smegenys
Sakoma, kad žmogus turi dvejas smegenis – vienas galvoje, kitas – pilve. Šis posakis atspindi vis labiau pripažįstamą medicininį faktą: žarnynas aktyviai komunikuoja su smegenimis per nervinius kelius ir biocheminius signalus. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas laidoje „Klauskite daktaro” aptarė, kaip stresas gali sutrikdyti žarnyno veiklą ir kaip žarnyno sutrikimai gali paveikti smegenų funkcijas.
Pasireiškiant įvairiems virškinimo sutrikimams – maisto alergijoms, opoms, dirgliosios žarnos sindromui, refliuksui – ne visuomet kaltas maistas. Dažnai už simptomų slypi įtemptas gyvenimo būdas ir ilgalaikis stresas, kuris keičia organizmo fiziologiją.
Profesorius akcentuoja: „Streso metu krauju yra aprūpinami raumenys ir širdis (įsijungia „bėgti arba kovoti“ režimas), tačiau žarnyne gyvybinė veikla sustoja – tada nebepasisavinamos maistinės medžiagos, blogėja žarnyno aprūpinimas deguonimi ir net 20 tūkst. kartų mažėja fermentų kiekis”, – streso poveikį žmogaus virškinimo traktui paaiškina gydytojas. Ši citata tiksliai atspindi, kodėl esant stresui gali atsirasti ne tik laikinas diskomfortas, bet ir ilgalaikės virškinimo problemos.
Kodėl „drugeliai“ pilve?
Neįprasti pojūčiai pilve, kuriuos dažnai vadiname „drugeliais”, gali būti susiję su klajoklio nervu (lot. nervus vagus) – pagrindiniu ryšiu tarp smegenų ir žarnyno. A. Unikauskas pažymi: „Sutrikdyta žarnyno veikla klajokliu nervu pradeda neigiamai veikti smegenis”. Tai reiškia, kad žarnyno dirglumas ar mikrobiotos pokyčiai gali sukelti nerimo, nuotaikos svyravimų ar net kognityvinių pokyčių.
Be nervinio poveikio, svarbus vaidmuo tenka žarnyno mikrobiomai. Moksliniai tyrimai rodo, kad mikroorganizmų sudėtis žarnyne veikia ne tik virškinimą, bet ir psichinę sveikatą. Fermentuotas maistas ir daržovės padeda atstatyti bakterijų balansą, o tai gali pagerinti tiek virškinimą, tiek smegenų funkcijas.
Praktiniai patarimai
Nors kiekvienas atvejis yra individualus, yra keletas bendrų priemonių, kurios gali sumažinti nemalonius pilvo pojūčius: streso valdymo praktikos (gilaus kvėpavimo pratimai, meditacija), reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, turtinga skaidulomis ir fermentuotu maistu, bei pakankamas miego kiekis. Jei simptomai yra intensyvūs arba ilgalaikiai, verta kreiptis į gydytoją ir atlikti išsamesnius tyrimus.
Apibendrinant, pojūtis „drugeliai pilve” dažnai yra natūralus organizmo atsakas į stresą ir žarnyno bei smegenų tarpusavio komunikacijos sutrikimus. Supratimas apie šį ryšį leidžia efektyviau valdyti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.