Kas nutiko ir kodėl sulaukė dėmesio
Verslininkas Gytis Volkavičius praėjusią savaitę sekėjus nustebino sensacingu teiginiu, kad jis visam laikui išvyksta į Baltarusiją. Toks pareiškimas socialiniuose tinkluose greitai sukėlė ažiotažą, dalis komentatorių labai rimtai reagavo į žinutes ir dalinosi nuotraukomis iš kaimyninės šalies. Pirmajame įraše buvo teigiama, kad jis „bėga nuo žmonų, nes nori atimti vaikus ir išsivežti į Filipinus“, – žinutė, kurią daugelis priėmė kaip rimtą pareiškimą.
Paaiškinimas: tai buvo pokštas
Vėliau pats G. Volkavičius pripažino, kad visa istorija buvo išgalvota ir tarnavo kaip pokštas. Jo žodžiais: „Visa intriga, sulaukusi milžiniško peržiūrų skaičiaus, sukosi apie tariamą mano išvykimą į Baltarusiją visam laikui ir bandymą pabėgti, kad žmonos vaikų neišsivežtų. Tai buvo tiesiog ekspromtinis pokštas”. Jis sakė nesitikėjęs tokio dėmesio ir to, kad žmonės jam taip lengvai patikės.
Apie pačią situaciją G. Volkavičius taip pat komentavo: „Neplanavau apie tokius dalykus kalbėti, tačiau pasidalijau įrašu, kad išvykstame į Baltarusiją. Kažkas pakomentavo: „Kam?“ Tada man iškart šovė mintis sukurti istoriją, kad slepiu vaikus ir bandau juos apsaugoti, kad jų neišsivežtų. Parašiau tokį komentarą, o visi už jo užsikabino”. Šis atsakymas pabrėžia, kaip greitai mažas juokelis socialiniuose tinkluose gali virsti rimtu skandalu.
Gilesnis kontekstas: šeimos privatumas ir institucijų reakcija
Nors pradinė istorija buvo pokštas, G. Volkavičius atkreipia dėmesį, kad už šmaikštumo slypi rimtesnė tema – jo šeimos santykių ir institucijų dėmesio patirtis. Jis teigia: „Sukėliau šurmulį, bet juokaudamas ir kurdamas tokias situacijas visada turiu gilesnę mintį – man pasąmoningai svarbus tam tikras kontekstas. Kai vaikų teisės kažkada sužinojo, kad mano šeimoje yra trys žmonos, buvo pradėtas domėjimasis mūsų šeima.
Labai daug žmonių dėl mūsų skundėsi. Aišku, nieko nerado ir viskas tuo baigėsi, bet nuoskauda iki šiol liko. Mano įsitikinimu, negalima taip terorizuoti tėvų – jie neturėtų jaustis taip, lyg nebūtų savo vaikų šeimininkai.
Tai yra tavo vaikas. Kaip sako filipinietės, joms apskritai nesuvokiama vaikų teisių sistema tokia forma, kokia ji yra pas mus. Ten tokių dalykų nėra – yra tėvai, kurie visiškai sprendžia už savo vaikus. O mūsų šalyje yra kitaip. Filipinietėms tai sunku suprasti ir priimti, bet tokie yra čia galiojantys įstatymai”.
Toks pareiškimas išryškina kertinę problemą: kaip suderinti visuomenės susirūpinimą dėl vaikų gerovės ir šeimos narių teisę į privatumą, ypač netradicinėse šeimose. Vieši juokai ar provokacijos gali sukelti institucijų dėmesį, o pastarasis – ilgalaikių padarinių šeimos reputacijai ir psichologinei gerovei.
Viešoji reakcija ir žiniasklaidos susidomėjimas primena, kad socialiniai tinklai greitai eskaluoja pranešimus, o vieši asmenys turi sverti žodžius. Gytis Volkavičius savo paaiškinimu stengiasi nuraminti visuomenę, tačiau tuo pačiu kelia klausimą apie tai, kaip visuomenė ir institucijos turėtų elgtis su netipinėmis šeimomis, kad nebūtų piktnaudžiaujama jų privatumu.
Galutinė žinia aiški: pradinė sensacija – pokštas, tačiau diskusija apie šeimos privatumą ir vaikų teisių apsaugą lieka aktuali ir verta rimtos visuomeninės analizės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.