Įsivaizduokite situaciją: darbuotojas keturis kartus per dieną išeina parūkyti po septynias minutes. Per 20 darbo dienų susidaro 9 valandos ir 20 minučių – daugiau negu viena visa darbo diena. Tuo metu nerūkantis kolega atlieka klientų aptarnavimą, atsiliepia telefonu arba užbaigia bendrą darbą. Ar toks elgesys yra darbuotojo teisė? Ar darbdavys privalo leisti ir apmokėti tokias pertraukas?
Darbo kodeksas ir rūkymo pertraukės
Teisininkė Raimonda Joskaudienė aiškina, kad Darbo kodeksas nenumato atskiros „rūkymo pertraukos“ sąvokos – nėra nustatyta nei jų trukmė, nei skaičius, nei pareiga darbdaviui skirti papildomą apmokamą laiką nikotino poreikiui tenkinti. „Valstybinė darbo inspekcija, 2025 m. viešai komentuodama šį klausimą, taip pat nurodė, kad rūkymo pertraukos nėra savarankiška Darbo kodekse nustatyta pertraukų rūšis. Jos savaime nelaikomos nei pietų, nei fiziologinėmis pertraukomis – išskyrus atvejį, kai darbuotojas rūko teisėtai naudodamasis jau suteikta pertrauka.“
Kokias pertraukas darbdavys privalo suteikti?
Darbo teisė aiškiai reglamentuoja fiziologines, specialiąsias ir pietų pertraukas. Fiziologinės ir specialiosios pertraukos yra darbo laiko dalis ir apmokamos; pietų pertrauką (ne trumpesnę nei 30 min. ir ne ilgesnę nei 2 val.) darbdavys turi suteikti ne vėliau kaip po penkių darbo valandų. „Svarbu: darbuotojas negali vienašališkai nuspręsti, kad kiekvienas noras parūkyti yra Darbo kodekso garantuojama fiziologinė pertrauka. VDI pozicija – rūkymo pertraukos nėra skirtos pakeisti fiziologines pertraukas“, – pabrėžė R. Joskaudienė.
Kur ir kada galima rūkyti?
Darbuotojas gali rūkyti per pietų pertrauką, per darbdavio nustatytą trumpą poilsio pertrauką arba darbdavio leidžiamu laiku ir tik nustatytoje vietoje. Rūkymo metu negali būti sutrikdytas klientų aptarnavimas, gamybos procesas ar kitų darbuotojų sauga. Darbdavys gali nustatyti, kad rūkymas leidžiamas tik per pietų pertrauką, tik konkrečiu metu arba tik gavus tiesioginio vadovo leidimą. VDI nurodymai taip pat leidžia darbdaviui riboti arba drausti rūkymą įmonės teritorijoje.
Atsakomybė, darbo tvarkos taisyklės ir praktika
Darbdavys turi užtikrinti nerūkančių darbuotojų, klientų ir lankytojų apsaugą nuo tabako dūmų; įstatymas draudžia rūkyti uždarose darbo vietose. Darbdavio pareiga nėra kurti privilegijų rūkanties darbo jėgos, o užtikrinti saugią ir aiškią tvarką. „Teisiškai ir organizaciniu požiūriu saugesnis sprendimas – nustatyti ne privilegiją tik rūkantiems darbuotojams, o vienodas trumpas poilsio pertraukas visiems darbuotojams, aiškiai reglamentuojant jų trukmę ir apskaitą.”
Darbo tvarkos taisyklėse verta numatyti: ar papildomos pertraukos leidžiamos, kiek jų galima turėti, ar jos įskaitomos į darbo laiką, kas pavaduoja palikusiam darbo vietą, kur leidžiama rūkyti ir kokios pasekmės už pažeidimus. Jeigu tvarka pažeidžiama, darbdavys gali taikyti drausmines priemones, tačiau vienas trumpas išėjimas parūkyti retai taps pagrindu atleisti – sprendžiama proporcingumo principu ir atsižvelgiant į padarinius.
Santrauka
Rūkymo pertrauka nėra automatinė darbuotojo teisė pagal Darbo kodeksą. Svarbiausia – aiškiai nustatyta ir visiems suprantama darbo tvarka, kuri užtikrina ir nerūkančių darbuotojų teises, ir įmonės veiklos tęstinumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.