Vis dažniau gyventojai sulaukia pranešimų apie tariamai pristatytas siuntas, kurių patys neužsakė. Toks laiškas arba SMS gali būti ne tik klaida – tai gali būti nauja sukčių taktika, siekianti išvilioti pinigus arba pavogti asmeninę informaciją. Specialistai ir siuntų bendrovių atstovai primena, kaip atpažinti apgaulę ir kokių veiksmų imtis gavus įtartiną pranešimą.
Vienas socialiniame tinkle „Facebook” pasidalinęs vyras aprašė situaciją: „Gavau žinutę, kad siunta pristatyta į paštomatą, buvo nurodytas ir atsiėmimo kodas. Tačiau nuėjus jos atsiimti paaiškėjo, kad turiu sumokėti 42 eurus”. Jis teigė nepažįstantis siuntėjo ir svarstė: „Nežinau, kaip turėčiau pasielgti – atsiimti siuntą ar palikti ją paštomate”.
Kaip atpažinti apgavystę
Dažniausiai sukčiai naudoja kelis požymius: neaiškų siuntėjo vardą, neįprastai didelę sumą už pristatymą ar atsiskaitymą atsiimant (cash on delivery), neteisingas arba trumpas siuntos numeris, sukurtos skubos nuorodos su prašymais spausti nuorodas arba įvesti asmeninius duomenis. Kartais apgaulė vyksta tik per SMS su nuoroda, o kartais – siunčiant realų, bet menkavertį daiktą, kurio atsiėmimui reikalingas mokestis.
Ką daryti gavus tokią siuntą arba pranešimą
Pirmiausia – neskubėkite mokėti ir nepaspauskite įtartinų nuorodų. Patikrinkite siuntą ir jos numerį oficialioje siuntų bendrovės tinklalapyje įvedę suteiktą sekimo kodą. Jei pranešimas atėjo el. paštu ar SMS, palyginkite išsiuntėjo adresą su oficialiu bendrovės adresu – sukčiai dažnai naudoja panašius, bet netikslius adresus.
Jei siunta jau paštomate ir prašoma sumokėti atsiimant, pasitarkite su siuntų bendrove: skambinkite į oficialų klientų aptarnavimo numerį, o ne į numerį, nurodytą pranešime. Fotografuokite siuntą ir pranešimų pavyzdžius, saugokite visus įrodymus. Nebandykite atsiimti siuntos ir ją iš karto grąžinti be aiškaus susitarimo – geriau palaukti paaiškinimo iš kurjerio arba policijos.
Praneškite institucijoms ir kaip apsisaugoti
Jei įtariate sukčiavimą, praneškite tiek siuntų bendrovei, tiek policijai. Daugelis vežėjų bendradarbiauja su teisėsauga ir pasiruošę tikrinti neįprastus atvejus. Taip pat verta informuoti banką, jeigu minimas mokėjimas buvo prašomas elektroniniu būdu. Ateityje saugokitės: nenaudokite to paties slaptažodžio keliose paskyrose, nesikreipkite per įtartinas nuorodas ir patikrinkite siuntų informaciją tik per oficialius kanalus.
Sukčiai nuolat tobulina schemų įvairovę, todėl budrumas ir žinojimas, kaip elgtis, yra geriausia apsauga. Jei kyla abejonė dėl siuntos kilmės ar sąlygų, geriau susisiekti su siuntų paslaugą teikiančia įmone ir teisėsauga, nei rizikuoti patiems prarasti pinigus ar atskleisti asmeninius duomenis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.