A. Duda: karo atveju Lenkija būtų pirmoji šalis, stojanti ginti Lietuvos

Buvęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasiuntė aiškią žinią Lietuvai ir visam regionui – karinės grėsmės atveju Lenkija nedvejodama stotų ginti savo kaimynės. Politikas pabrėžė, kad Varšuva savo saugumą vertina neatsiejamai nuo Baltijos šalių saugumo, todėl agresijos atveju pagalba Lietuvai būtų vienas pirmųjų veiksmų.

Interviu metu A. Duda teigė, kad Lenkija yra pasirengusi vykdyti visus įsipareigojimus, kuriuos numato narystė NATO. Pasak jo, kolektyvinės gynybos principas nėra vien teorinis susitarimas – tai praktinis įsipareigojimas, kuriuo remiasi viso Aljanso saugumas.

NATO 5-asis straipsnis išlieka pagrindinė garantija

Kalbėdamas apie galimą grėsmę Baltijos regionui, A. Duda pabrėžė, kad NATO kolektyvinės gynybos principas yra vienas svarbiausių atgrasymo veiksnių Europoje. Jo teigimu, bet koks sąjungininkų delsimas ar abejonės dėl pagalbos reikštų rimtą smūgį visam Aljansui.

Politikas priminė, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija yra NATO narės, todėl užpuolimas prieš vieną valstybę būtų laikomas išpuoliu prieš visą Aljansą. Būtent todėl, pasak jo, nekyla klausimų dėl Lenkijos pasirengimo veikti kartu su sąjungininkais.

Strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė

Pastaraisiais metais Vilniaus ir Varšuvos bendradarbiavimas gynybos srityje nuolat stiprėja. Abi šalys aktyviai dalyvauja NATO pratybose, koordinuoja veiksmus dėl Suvalkų koridoriaus saugumo ir remia rytinio Aljanso flango stiprinimą. Ekspertai pabrėžia, kad būtent Lietuvos ir Lenkijos partnerystė laikoma viena svarbiausių Baltijos regiono saugumo grandžių.

Lenkija taip pat sparčiai didina išlaidas gynybai ir vykdo vieną didžiausių kariuomenės modernizavimo programų Europoje. Šalis investuoja į tankus, oro gynybos sistemas, artileriją bei karių skaičiaus didinimą, siekdama sustiprinti savo ir viso regiono saugumą.

Diskusijos dėl Baltijos šalių gynybos tęsiasi

Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje ne kartą buvo keliami klausimai, kaip greitai NATO pajėgos galėtų reaguoti krizės atveju Baltijos regione.

Šios diskusijos sustiprėjo po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, kuris paskatino sąjungininkus peržiūrėti gynybos planus ir didinti karinius pajėgumus rytiniame flange.

A. Duda ne kartą pabrėžė, kad Lietuva gali pasikliauti Lenkijos parama. Anot jo, regiono saugumas yra bendras interesas, todėl Varšuva neįsivaizduoja scenarijaus, kuriame Lietuva liktų viena susidūrusi su karine grėsme.

Lietuvai svarbus ne tik NATO, bet ir dvišalis bendradarbiavimas

Saugumo ekspertų vertinimu, Lietuvos saugumą stiprina ne tik NATO kolektyvinės gynybos mechanizmai, bet ir glaudūs santykiai su kaimyninėmis valstybėmis. Lenkija šiuo požiūriu užima ypatingą vietą, nes abi šalys jungia ne tik bendri geopolitiniai interesai, bet ir strategiškai svarbūs infrastruktūros bei karinio mobilumo projektai.

Todėl A. Dudos pareiškimas vertinamas kaip dar vienas signalas, kad Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas išlieka vienu svarbiausių regioninio saugumo ramsčių. Pastarųjų metų geopolitiniai įvykiai parodė, kad Baltijos šalių ir Lenkijos vienybė tampa vis svarbesniu veiksniu užtikrinant stabilumą visame rytiniame NATO flange.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 5 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *