Abstinencija – tai organizmo reakcija į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo nutraukimą arba reikšmingą sumažinimą. Dažnai žmonės painioja abstinenciją su pagiriomis, tačiau tai nėra tas pats: pagirios paprastai yra trumpalaikė reakcija į vienkartinį arba gausų alkoholio vartojimą, o abstinencija kyla dėl ilgalaikio organizmo prisitaikymo prie medžiagos poveikio. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Abstinencijos gydymo skyriaus vedėja Jolanta Jonkuvienė pateikia aiškų paaiškinimą apie šią būklę.
„Abstinencija gali pasireikšti, kai žmogus, reguliariai vartojęs alkoholį, nikotiną, kitas psichoaktyviąsias medžiagas, staiga nutraukia vartojimą arba jį reikšmingai sumažina. Abstinencijos rizika priklauso nuo vartojimo pobūdžio, trukmės, medžiagos ir individualių organizmo ypatumų. Jos simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių, o kai kuriais atvejais – ypač nutraukus tam tikrų medžiagų vartojimą – kelti pavojų gyvybei ir reikalauti skubios medicininės pagalbos“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Abstinencijos gydymo skyriaus vedėja Jolanta Jonkuvienė.
Skirtumas tarp pagirių ir abstinencijos
Pagirios paprastai prasideda po vienkartinio ar gausesnio alkoholio vartojimo ir dažniausiai praeina per 24 valandas, kai kraujyje sumažėja alkoholio koncentracija ir organizmas pašalina jo skilimo produktus. Abstinencija yra kompleksiškesnė: ji atsiranda, kai centrinė nervų sistema prisitaiko prie nuolatinio medžiagos poveikio ir nutraukus vartojimą šie adaptaciniai pokyčiai išprovokuoja nemalonias fizines ir psichologines reakcijas.
Kokie simptomai pasireiškia?
„Kartais manoma, kad abstinencija yra sudėtinga tik dėl itin nemalonių fizinių simptomų, tokių kaip stiprus kūno drebulys (tremoras), gausus prakaitavimas, šaltkrėtis, padažnėjęs širdies plakimas, pykinimas, vėmimas, galvos ir raumenų skausmai ir pan. Tačiau fizinė savijauta yra tik viena dalis. Žmogui taip pat gali sutrikti miegas, kankina košmarai, pasireiškia sunki nemiga. Kyla stiprios emocijos: nerimas, dirglumas, pykčio protrūkiai, emocinis tuštumos jausmas.
Taip pat tampa sunku sutelkti dėmesį ar priimti bet kokius sprendimus, suprastėja atmintis“, – vardija J. Jonkuvienė.
Skirtingoms medžiagoms būdingi skirtingi simptomai: alkoholio abstinencija dažnai susijusi su tremoru, prakaitavimu, pykinimu, gali būti haliucinacijų ar traukulių; opioidų abstinencijai būdingi raumenų ir kaulų skausmai, viduriavimas ir stiprus potraukis; kanabinoidų – dirglumas ir miego sutrikimai; nikotino – stiprus noras rūkyti ir koncentracijos problemos.
Trukmė ir pavojus
„Ūminė fizinė abstinencijos fazė paprastai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo vartotos medžiagos. Kai kuriems asmenims gali pasireikšti užsitęsę abstinencijos simptomai, kurie siejami su ilgalaikiais centrinės nervų sistemos adaptaciniais pokyčiais. Šiuo laikotarpiu gali periodiškai pasireikšti nerimas, miego sutrikimai, emocinis nestabilumas ar potraukis vartoti, ypač esant stresui, nuovargiui ar kitoms aplinkybėms. Šių simptomų trukmė ir intensyvumas labai individualūs ir gali svyruoti nuo savaičių iki mėnesių, o kai kuriais atvejais – ilgiau“, – kalba specialistė.
Kada ir kaip kreiptis pagalbos
„Ko tikrai negalima daryti, tai imtis savigydos „tuo pačiu“ – švelninti simptomus mažomis dozėmis alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Tai iškart grąžina į vartojimo ratą. Negalima ignoruoti pavojingų ženklų: delyras, traukuliai ar haliucinacijos yra kritinė būsena ir negalima laukti, kol praeis savaime. Taip pat simptomams švelninti griežtai negalima vartoti raminamųjų vaistų be gydytojo paskyrimo, nes vartojami savo nuožiūra jie gali greitai tapti naujos priklausomybės priežastimi. Be to, tinkamą medikamentą ir dozę gali paskirti tik gydytojas“, – sako pašnekovė.
Profesionali pagalba, stacionarinis gydymas ir psichosocialinė reabilitacija yra svarbūs žingsniai tolimesniam sveikimui. „Abstinencijos simptomų suvaldymas nėra lygu pasveikimui nuo priklausomybės. Tai pirmas žingsnis, kuris be tolesnio gydymo neefektyvus. Todėl pacientams teikiame ir psichosocialinę pagalbą – kai fizinė būklė stabilizuojasi, įsitraukia psichologai, ergoterapeutai, socialiniai darbuotojai. Vyksta individualios konsultacijos ir grupiniai užsiėmimai, ruošiantys pacientą tolesniam sveikimui, pasirenkant stacionarinę psichosocialinę reabilitaciją arba „Minesotos“ programą“, – aiškina ji.
Raginimas: jei kyla abejonių dėl savijautos po ilgalaikio vartojimo nutraukimo, pasitarkite su specialistu – ankstyva pagalba gali išvengti pavojingų komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.