Antradienio rytą teisėsaugos pareigūnai atliko kratas kelių Seimo narių, priklausančių politinei jėgai „Nemuno aušra“, gyvenamosiose vietose. Veiksmai vykdyti vykdant Vilniaus apygardos prokuratūros organizuojamą ikiteisminį tyrimą, kuriame tiria galimas automobilių nuomos politinei partijai aplinkybes ir galimą sukčiavimą.
Tyrimo apimtis ir pagrindiniai dalyviai
Pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) inicijuotą ikiteisminį tyrimą, kratų metu siekiama surinkti tyrimui reikšmingus duomenis. Kratos atliktos kelių „Nemuno aušros“ frakcijos narių gyvenamosiose vietose: Robertas Puchovičius, Kęstutis Bilius, Daiva Žebelienė, Lina Šukytė-Korsakė ir Tadas Sadauskis. Tyrimas pradėtas šių metų kovo pradžioje, išnagrinėjus asmenų pareiškimuose nurodytą informaciją.
Tyrimo teisnis pagrindas ir dabartinė stadija
Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas). Tai reiškia, kad tyrėjai aiškinasi, ar nebuvo neteisėto lėšų panaudojimo arba dokumentų klastočių, susijusių su automobilių nuoma politinei partijai ir galimu jų paties naudojimu. Šioje stadijoje įtarimai niekam nepareikšti, tyrimas tęsiamas, renkami dokumentai, atliekamos kratos ir, esant reikalingumui, kitokie procesiniai veiksmai.
Politinės ir viešosios reakcijos
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė komentavo situaciją skeptiškai, bet pripažino institucijų veiksmų rimtumą: „Labai sunku vertinti, kai ką tik sužinojome apie šitokius įvykius. Tikime, kad, jeigu Specialiųjų tyrimų tarnyba tas kratas daro, matyt, turi pakankamą pagrindą jas daryti“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė A. Skaisgirytė.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis žiniasklaidai sakė, kad apie kratas sužinojo tik iš pranešimų: „Nieko nežinau, sužinojau tik iš jūsų bei spaudos”, – Eltai antradienį sakė R. Žemaitaitis. Jis taip pat kartojo: „Ne, nieko nežinau” ir svarstė, kad teisėsaugos veiksmai gali būti skirti platesnei informacijai surinkti: „Matyt, yra kažkas, nori išsiaiškinti daugiau, gauti platesnės informacijos, tam ir atlieka”, – teigė politikas.
Ką toliau gali reikšti tyrimas
Kratos ir ikiteisminis tyrimas gali turėti tiek teisinės, tiek politinės reikšmės. Teisminėje plotmėje surinkti duomenys gali paskatinti papildomus procesinius veiksmus – apklausas, dokumentų analizę ar, jei bus pagrindo, įtarimų pareiškimą. Politine prasme tokie įvykiai kenkia partijos reputacijai ir gali mažinti visuomenės pasitikėjimą parlamentine veikla. Svarbu pabrėžti, kad iki įtarimų pareiškimo galioja prezumpcija nekaltumo, o tyrimas privalo būti atliekamas kruopščiai ir laikantis procedūrų.
Tolimesnę informaciją apie tyrimo eigą, kratų rezultatus ir galimus procesinius sprendimus teisėsauga turėtų pateikti artimiausiomis dienomis. Kol kas oficialių pareiškimų dėl įtarimų pareiškimo nebuvo.
