Vis dažniau bendraudami su dirbtiniu intelektu (DI) žmonės pasielgia natūraliau nei naudodamiesi tradicinėmis paieškos sistemomis ar programomis. Kai DI modeliai prisitaiko prie kalbėjimo manieros ir stiliaus, pokalbiai ima priminti žmogišką bendravimą, o kartu atskleidžia daugiau apie pokalbio dalyvio įpročius, lūkesčius ir sprendimų priėmimo būdus.
DI kaip veidrodis: ką matome savo žodžiuose
Pasak „Telia“ DI ekspertės A.Bagdonavičienės, iš klausimų formuluočių, tono ir užduočių pobūdžio galima nuspėti, kaip žmogus apdoroja informaciją, kiek dėmesio skiria detalėms ir kokio aiškumo tikisi. Ji pažymi, kad pokalbių istorija atskleidžia ne tik interesus, bet ir mąstymo kryptį, sprendimų priėmimo stilių bei sritis, kuriose žmogus jaučiasi užtikrintai ar, atvirkščiai, ieško pagalbos.
„DI yra pirmoji technologija, su kuria žmonės pradeda užmegzti ne tik funkcinį, bet ir socialinį santykį. Mes jau nebespaudome mygtukų ar nebeieškome komandų meniu – kalbamės. Kai technologija pradeda suprasti mūsų humorą, stilių ir įpročius, klausimu tampa ne tai, ar DI kalbės kaip žmogus, o ar ateityje apskritai skirsime, su kuo bendraujame“, – teigia A.Bagdonavičienė.
Moksliniai duomenys ir rizikos
2026 m. ETH Ciuricho universiteto mokslininkų tyrimas patvirtina, kad DI modeliai, analizuodami pokalbių istorijas, gali gana tiksliai prognozuoti tam tikrus asmenybės bruožus, o tikslumas didėja su sukauptų duomenų kiekiu. Tai reiškia, kad ilgesnės ir natūralesnės diskusijos su DI leidžia sukurti išsamų vartotojo skaitmeninį portretą – informacija, kuri gali būti naudojama tiek naudingiems personalizavimo sprendimams, tiek manipuliacijoms.
„Skirtingai nei socialiniuose tinkluose, kur žmonės dažnai kuria norimą savo įvaizdį, pokalbiuose su DI jie dažnai elgiasi spontaniškiau. Todėl ilgesnė pokalbių istorija gali atskleisti ne tik tai, kuo žmogus domisi, bet ir kokia kryptimi jis mąsto, kaip priima sprendimus, sprendžia problemas bei kokiose srityse jaučiasi užtikrintai ar, priešingai, ieško pagalbos.
O tokia informacija kelia ir privatumo bei duomenų apsaugos klausimų“, – taip pat pastebima interviu.
Perteklinis pasitikėjimas ir saugumo spragos
A.Bagdonavičienė įspėja, kad natūralus bendravimas su DI skatina didesnį pasitikėjimą technologijomis, o tai verčia rimčiau vertinti privatumo ir kibernetinio saugumo aspektus. „Jau dabar matome, kad žmonės su DI vis dažniau bendrauja panašiai kaip su kolega, konsultantu ar kitu pašnekovu, todėl riba tarp technologijos ir žmogiško bendravimo pamažu blanksta. Tačiau kuo daugiau informacijos ir užduočių patikime DI sistemoms, tuo svarbiau tampa ne tik jų tikslumas, bet ir mūsų pačių gebėjimas saugoti savo duomenis bei atsakingai elgtis skaitmeninėje erdvėje“, – sako „Telia“ ekspertė.
Todėl svarbu prisiminti keletą praktinių taisyklių: vengti dalintis jautria asmenine ar finansine informacija pokalbiuose, reguliariai peržiūrėti privatumo nustatymus DI paslaugose, bei būti kritiškiems vertinant pateiktą turinį. Be to, kylančios grėsmės – nuo tikslinių dezinformacijos kampanijų iki sukčių naudojamų personalizuotų žinučių – dar labiau pabrėžia, kodėl anonimiškumo ir duomenų apsaugos priemonės yra būtinos.
Išvados
Pokalbiai su dirbtiniu intelektu tampa ne tik įrankiu užduotims atlikti, bet ir veidu, kuriame atsispindi mūsų sprendimai, emocijos ir informacijos vartojimo įpročiai. Technologijų pažanga leidžia DI tapti vis jautresniu žmogaus kalbai, tačiau kartu reikalauja nuo mūsų atsakomybės: saugoti savo privatumą, suprasti rinkimo mechanizmus ir kritiškai vertinti gautą informaciją, kad DI teiktų naudą, o ne kelti rizikas.