Daugelis mūsų bent kartą yra patyrę nemalonius pojūčius po valgio – pilvo pūtimą, sunkumą ar virškinimo sutrikimus. Tačiau ką daryti, jei šie simptomai tampa nuolatiniais palydovais, o priežasties rasti nepavyksta? Gydytojas Simonas Masiliūnas įspėja, kad tai gali būti maisto netoleravimas – klastingas sutrikimas, galintis ilgus metus slėptis ir trikdyti savijautą.
“Maisto netoleravimas – priežastis, dėl kurios dažnas žmogus jaučia pablogėjusią savijautą. Šis sutrikimas išsivysto tuomet, kai yra pašlijusi imuninės sistemos veikla arba padidėjęs virškinamojo trakto pralaidumas, dėl to gali pasireikšti įvairios nepageidaujamos reakcijos į maistą“, – paaiškina gydytojas.
Kaip atsiranda maisto netoleravimas?
Įprastai žarnyne suskaidytos maisto medžiagos patenka į kraujotaką. Tačiau dėl tam tikrų žarnyne vykstančių procesų, tokių kaip padidėjęs virškinamojo trakto pralaidumas ar susilpnėjusi imuninė sistema, į kraujotaką gali patekti ir nepilnai suskaidytos maisto dalelės. Tokiu atveju aktyvuojama žarnyninė imuninė sistema, kuri stengiasi pašalinti netinkamas organizmui maisto medžiagas.
„Esant imuninės sistemos veiklos sutrikimui arba padidėjusiam virškinamojo trakto pralaidumui, į kraujotaką patenka didesnis nepilnai suskaidyto maisto dalelių kiekis. Tokiu atveju net ir sveika imuninė sistema nespėja pašalinti nepilnai suskaidyto maisto“, – sako S. Masiliūnas, pabrėždamas organizmo apsauginių mechanizmų perkrovą.
Nuo virškinimo problemų iki lėtinio nuovargio: įvairūs simptomai
Pirmieji maisto netoleravimo simptomai pasireiškia palaipsniui ir gali būti labai įvairūs, todėl juos sunku susieti su mityba. Dažnai pasitaiko virškinamojo trakto sutrikimai, tokie kaip viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar nuolatinis pilvo pūtimas. Tačiau nemalonūs pojūčiai gali apimti ir kitas kūno sistemas.
Odoje gali atsirasti įvairūs bėrimai, niežėjimas, egzema ar net aknė. Be to, maisto netoleravimas gali pasireikšti ir sisteminiais negalavimais.
„Maisto netoleravimas gali pasižymėti net ir tokiais nemaloniais sutrikimais kaip sąnarių skausmai, artritas ir raumenų spazmai.
Tai gali paveikti ir žmogaus nervų sistemą – sukelti galvos skausmą, nerimą ar lėtinį nuovargį“, – įspėja gydytojas.
Svarbus skirtumas: maisto netoleravimas ir alergija
Nors abu terminai susiję su nepageidaujamomis reakcijomis į maistą, maisto netoleravimas ir alergija yra du skirtingi reiškiniai. Alergija yra ūmi imuninės sistemos reakcija į maiste esančias medžiagas (dažnai baltymus), o ją gali sukelti ne tik pats maisto produktas, bet ir jame esantys pagardai, konservantai, maistiniai dažai ar tirštikliai.
„Alergijos maistui atveju, simptomai pasireiškia greitai – nuo kelių minučių iki keleto valandų. Alergijos atveju su kraujotakoje atsiradusiais svetimkūniais kovoja imunoglobulino E (IgE) antikūnai, sukeldami ūmią organizmo reakciją. Dėl šios priežasties žymiai lengviau diagnozuoti alergiją maistui“, – sako S. Masiliūnas.
Priešingai nei alergija, maisto netoleravimas pasireiškia lėčiau, palaipsniui, ir kartais net išvis nepastebimai, todėl jį identifikuoti yra gerokai sudėtingiau. Organizmo reakcija į netoleruojamą maistą nėra tokia dramatiška ar tiesiogiai susijusi su IgE antikūnais.
Neatpažinti pavojai ir kaip sau padėti
Pasak gydytojo, labai svarbu atkreipti dėmesį į ilgalaikius pavojus, kuriuos organizmui gali sukelti nuolatinis netinkamo maisto vartojimas. Kadangi maisto netoleravimas dažnai nesukelia greitai pastebimų simptomų arba jie pasireiškia po ilgesnio laiko, atsekti kaltininkus be specialių tyrimų yra beveik neįmanoma.
„Pajutus nepageidaujamus organizmo pokyčius, patartina kreiptis į gydytoją. Greičiausias ir efektyviausias būdas atpažinti netoleruojamus produktus – maisto netoleravimo testas“, – pabrėžia S. Masiliūnas.
Atlikus testą ir gavus rezultatus, svarbu ne tik žinoti, ko vengti, bet ir atsakingai persidėlioti mitybą. „Patartina susidėlioti mitybą taip, kad vengtumėte netoleruojamų maisto produktų, tačiau tuo pačiu gautumėte visus organizmui reikiamus vitaminus ir geresnes medžiagas, pakeičiant netoleruojamus produktus alternatyvomis“, – rekomenduoja gydytojas.
Ignoruojant maisto netoleravimą, gali išsivystyti rimtesni žarnyno funkcijos sutrikimai, vedantys prie nemalonių ligų, tokių kaip plonosios ar storosios žarnos uždegimas. Todėl atidus požiūris į savo mitybą ir savijautą yra raktas į ilgalaikę sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.