Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio kritika dėl valstybių, perkančių rusišką naftą, sukėlė ryškų Vengrijos ir Baltijos šalių diplomatinių pasikeitimų mainą. Situacija išryškėjo po Budrio pareiškimo, kuriame jis pabrėžė moralinę ir politinę poziciją prieš energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Tokį požiūrį ir jo vertinimą Vengrijos diplomatas Peteris Szijjarto komentavo aštriai, kaltindamas Baltijos šalis paklusnumu Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Remiantis Vengrijos užsienio reikalų ministro žodžiais, šalis neketina priimti išorinių nurodymų dėl naftos pirkimo politikos. „Lietuvos užsienio reikalų ministras šiandien išdrįso pasakyti, kad jam būtų gėda gyventi šalyje, kuri perka pigią rusišką naftą (…). Kolega neteisingai supranta situaciją! Baltijos šalys jau seniai šoka pagal Zelenskio dūdelę, jos šoka taip, kaip Zelenskis joms groja“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį rašė P. Szijjarto.
Konflikto fone augančios kainos ir politinis spaudimas
Tarptautinė situacija, ypač Iranui blokuojant Hormūzo sąsiaurį ir vykdant atakas Persijos įlankos šalių naftos infrastruktūrai, lėmė naftos kainų augimą pasaulinėse rinkose. Šis kainų išaugimas tapo pretekstu debatai ES lygmeniu: Vengrijos premjeras Viktoras Orban paragino laikinai sustabdyti sankcijas Rusijos energijos eksportui, siekdamas sumažinti vidaus energetines sąnaudas.
Kęstutis Budrys griežtai kritikavo tokį siūlymą ir ragino Europos Sąjungą nepasiduoti pagundai trumpalaikiu kainų mažinimu, kuris, jo nuomone, gali reikšti politinę priklausomybę ar net tarpininkavimą Maskvai. „Matome, kokia yra pigesnės naftos kaina atskirų valstybių atveju Europos Sąjungoje – tai yra politinė autonomija, tai yra agentavimas Rusijai tam tikrose situacijose. Man būtų gėda gyventi, dirbti tokiai valstybei, kuri dėl keletu dolerių pigesnės naftos barelio kainos darytų tokius dalykus, kur aš matau, yra verčiami daryti kiti“, – teigė K. Budrys.
ES jau 2022 metais draudė rusiškos naftos importą jūra, o kelių tiekimo kanalų apribojimai tęsiasi: eksportas vamzdynais per Ukrainą į kai kurias šalis faktiškai blokuotas nuo šių metų sausio.
Šie apribojimai kartu su geopolitiniais iššūkiais kelia klausimų apie tiekimo saugumą, alternatyvius tiekėjus ir ilgalaikes energetinės nepriklausomybės strategijas.
Politikos ir ekonomikos sandūra
Vengrijos užsienio reikalų ministro komentaras dar kartą pabrėžė skirtumus tarp valstybių požiūrių į nacionalinį suverenitetą ir ES solidarumą: „Mums niekas negali nurodinėti, iš kur pirkti ar jos nepirkti, ir niekas negali priversti mūsų pirkti naftą brangiau nei iki šiol! (…) kitaip nei Baltijos šalių gyventojai, mes priešinamės Zelenskio šantažui ir giname savo suverenitetą!“ – P. Szijjarto.
Tuo tarpu Europos Komisijos atstovė Paula Pinho pažymėjo, kad nuo karo Irane pradžios Maskva gauna papildomas pajamas iš naftos pardavimų – apie 150 mln. JAV dolerių kasdien. Šie pinigai sustiprina Rusijos finansines galimybes ir dar labiau komplikuoja ES siekį suderinti ekonominę realybę su strateginiais ir politiniais tikslas. Dėl to debatai apie sankcijų taikymo pobūdį, alternatyvius energetikos sprendimus ir bendrą Europos energetinę politiką taps dar intensyvesni.
Šiuo metu akivaizdu, kad energetikos tema išlieka svarbia geopolitinių sprendimų centriniu tašku, o valstybių pozicijų skirtumai atskleidžia sudėtingą pusiausvyrą tarp ekonominių interesų ir politinės atsakomybės.
