Planuojant santuoką Katalikų bažnyčioje dažnai iškyla klausimas: ar galima tuoktis, jeigu vienas iš poros nėra pakrikštytas? Išlaužo parapijos kunigas, teologas Vilius Sikorskas aiškina, kokios procedūros, įsipareigojimai ir teisiniai reikalavimai taikomi tokiais atvejais. Jo komentarai padeda suprasti, kuo skiriasi santuoka su kitos konfesijos ar visiškai nekrikštytu žmogumi ir kokių žingsnių reikia imtis, kad santuoka būtų galiojanti pagal katalikų kanoninę teisę.
Atskleidė, ar bažnyčioje galima tuoktis nekrikštytam
Kunigo teigimu, katalikas gali tuoktis su nekrikštytu asmeniu, tačiau tam būtina vyskupo dispensa — specialus atleidimas nuo vadinamosios skirtingo kulto kliūties (disparity of cult). Dispensa nėra formalumas: ji reiškia, kad bažnyčia, įvertinusi aplinkybes, suteikia leidimą sudaryti santuoką, kuri kitu atveju būtų kanoniškai neįmanoma.
Kunigas pabrėžia, kad įsipareigojimai tenka abiem pusėms. „Ir pats žmogus, kuris yra nekrikštytas, turi duoti taip pat priesaiką, nes kalbame apie santuokas su didžiuliais įsipareigojimais. Tai negali būti, kad jis lieka namuose, o čia katalikas tarsi apsiima tą atsakomybę.” Ši priesaika apima pagarbius ir ištikimus santykius bei įsipareigojimą gerbti sutuoktinio dvasinius pasirinkimus.
Be to, „Tuos dalykus aptarus, vaikai iš tos santuokos pasižadama, kad bus auklėjami krikščioniškai, katalikiškai ir krikštijami”, – pažymi kunigas. Praktikoje tai reiškia, kad nekrikštyta santuokos pusė turi būti raštu supažindinta su tokiu įsipareigojimu ir patvirtinti, kad neprieštaraus vaikų krikštymui bei krikščioniškam auklėjimui.
Ar sutvirtinimas gali būti kliūtis?
Kitas dažnas klausimas — ar galima tuoktis, jeigu vienas ar abu partneriai yra pakrikštyti, bet nėra priėmę Sutvirtinimo (Sakonmento). „Katalikai, dar nepriėmę Sutvirtinimo sakramento, turi jį priimti prieš sudarydami santuoką, jei tai įmanoma padaryti be didelio nepatogumo”, – sako V.
Sikorskas, remdamasis Kanonų teisės kodekso 1065 kanonu. Vis dėlto išimtys galimos: jeigu priėmimas prieš santuoką sukelia didelių sunkumų, gali būti prašoma vyskupo leidimo ir numatytas pasiruošimas.
Kunigas atkreipia dėmesį, kad parapijose paprastai organizuojamos katechezės ir ruošiamos grupės suaugusiems, kurie nori priimti Sutvirtinimą prieš santuoką arba netrukus po jos.
Mišrios santuokos ir kitos religijos atvejai
Jeigu vienas iš sutuoktinių priklauso kitai religijai, pavyzdžiui, musulmonų bendruomenei, taip pat galima kreiptis dėl vyskupo dispensos. „Visais atvejais kreipiasi kunigas, pas kurį atvyko sužadėtiniai. Kunigas kreipiasi ir prašo vyskupo dispensos. Tai būtų skirtingo kulto kliūties dispensa. Dispensa reiškia atleidimą”, – aiškina V. Sikorskas. Tokiuose pokalbiuose ypatingas dėmesys skiriamas kataliko tikėjimo išsaugojimui ir vaikų auklėjimui.
Nuo ko pradėti porai?
Patarimas poroms praktiškas ir aiškus: pirmiausia reikėtų atvykti pas savo parapijos kunigą, nuoširdžiai aptarti tikėjimo poziciją ir pasiruošimo galimybes. „Jeigu antra pusė sako, kad taip, tikiu, bet man tik to trūksta, tada reikia kunigui tikrai nuoširdžiai padėti ir su visom galimybėmis, su visom pagalbom jį paruošti krikštui”, – sako jis. Kunigo vaidmuo – ne tik formalią informaciją suteikti, bet ir pasirūpinti pastoracine parama, katecheze ir reikalingomis kanoninėmis procedūromis.
Apibendrinant: santuoka su nekrikštytu asmeniu bažnyčioje yra įmanoma, bet reikalauja dispensos, aiškių susitarimų dėl vaikų auklėjimo ir pastoracinio pasiruošimo. Pora turėtų pradėti nuo parapijos kunigo, kuris nukreips, paaiškins reikiamus žingsnius ir, esant būtinybei, kreipsis į vyskupą.
