Per daugiau nei šimtmetį – mažiausiai 19 valstybių, kur Rusija panaudojo karinę jėgą (Pilnas sąrašas)

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas yra viešai teigusi, kad per pastarąjį šimtmetį Rusija įvairiomis formomis puolė ar įsiveržė į mažiausiai 19 valstybių, o kai kurios jų su Rusijos ar Sovietų Sąjungos karine jėga susidūrė ne vieną kartą. Oficialioje ES išplatintoje jos kalboje įvardijamas skaičius – mažiausiai 19 šalių, tačiau visas konkretus jų sąrašas nepateikiamas. „The Guardian“ skelbė, kad K. Kallas paprašius pareigūnų atlikti skaičiavimą buvo suskaičiuoti 33 atvejai 19 valstybių.

Todėl skaičiuojant svarbu neplakti į vieną kategoriją skirtingų istorinių įvykių. Vienur kalbame apie tiesioginę invaziją ir aneksiją, kitur – okupaciją, kariuomenės įvedimą, paramą separatistams ar karinę intervenciją. Pavyzdžiui, Rusijos operacija Sirijoje nuo 2015 metų vyko Basharo al-Assado valdžios kvietimu, todėl jos teisinis ir istorinis statusas skiriasi nuo 1939 metų SSRS įsiveržimo į Lenkiją ar 2022 metų Rusijos puolimo prieš Ukrainą.

Šalys ir datos: daugiau nei šimtmečio chronologija

Žemiau – 19 valstybių, kurios dažniausiai patenka į platesnes Rusijos imperijos, Sovietų Rusijos, SSRS ir dabartinės Rusijos karinių invazijų, okupacijų ar intervencijų suvestines. Prie kiekvienos nurodoma, kas konkrečiai ir kada įvyko, kad skirtingi istoriniai epizodai nebūtų pristatomi kaip visiškai vienodi.

1. Kinija – 1900 m. ir 1934 m. Rusijos imperijos pajėgos 1900 m. birželį–lapkritį įsiveržė į Mandžiūriją per Boksininkų sukilimą. 1934 m. sovietų kariuomenė taip pat slapta įsitraukė į konfliktą Sindziange. 1945 m. SSRS dar kartą įžengė į Japonijos kontroliuojamą Mandžiūriją, tačiau tai jau buvo Antrojo pasaulinio karo operacija prieš Japoniją.
2. Ukraina – 1917–1921 m., 2014 m. ir nuo 2022 m. vasario 24 d. Po Rusijos revoliucijos bolševikų pajėgos kariavo su nepriklausomybę paskelbusios Ukrainos pajėgomis. Dabartiniame Rusijos ir Ukrainos kare Rusija 2014 m. užėmė ir aneksavo Krymą bei įsitraukė į karą Donbase, o 2022 m. vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją, kuri tęsiasi iki šiol.
3. Lenkija – 1919–1921 m. ir 1939 m.

   Rekomenduojame

   

   Su keturračiu užmušęs vyrą ir partrenkęs paauglį — Kuršėnų seniūnas vis dar dirba

   

   15 metų jaunesnė Naglio Šulijos mylimoji atskleidė vienintelę savybę, kuri pavergė jos širdį: „Tiesiog“ (Foto)

   

   Nutekėjusi informacija gniaužia kvapą: ar Vakarai ruošėsi atiduoti Ukrainą ir Baltijos šalis?
   rugsėjo 17 d. Lenkijos ir Sovietų Rusijos karas 1919–1921 m. buvo sudėtingas konfliktas dėl teritorijų ir naujų valstybių sienų, todėl jo negalima paprastai apibūdinti kaip vienpusės sovietų invazijos. Gerokai aiškesnis yra 1939 m. atvejis: rugsėjo 17-ąją Raudonoji armija įsiveržė į Lenkiją iš rytų, praėjus 16 dienų nuo nacistinės Vokietijos puolimo.
4. Estija – 1918–1920 m., 1940 m. ir 1944 m. Po nepriklausomybės paskelbimo Estija kovojo su bolševikų Raudonąja armija. 1940 m. birželį SSRS šalį okupavo ir rugpjūtį inkorporavo į Sovietų Sąjungą. 1944 m., išstūmus nacistinės Vokietijos pajėgas, sovietinė okupacija buvo atkurta.
5. Latvija – 1918–1920 m., 1940 m. ir 1944 m. Latvijos nepriklausomybės karo metu bolševikų pajėgos 1919 m. sausio 3 d. užėmė Rygą ir kontroliavo didelę šalies dalį. 1940 m. birželį Latviją okupavo SSRS, o rugpjūtį ji buvo aneksuota; sovietų valdžia sugrįžo 1944 metais.
6. Lietuva – 1918–1920 m., 1940 m. birželio 15 d. ir 1944 m. 1919 m. sausį Raudonoji armija užėmė Vilnių ir dalį Lietuvos teritorijos. 1940 m. birželį po Sovietų Sąjungos ultimatumo Raudonoji armija okupavo Lietuvą, o rugpjūčio 3 d. SSRS ją aneksavo. 1944 m., pasitraukiant Vokietijos pajėgoms, prasidėjo antroji sovietinė okupacija.
7. Azerbaidžanas – 1920 m. balandžio 27–28 d. Sovietų Rusijos 11-oji Raudonoji armija peržengė nepriklausomo Azerbaidžano sieną, o balandžio 28-ąją Baku įsitvirtino bolševikų valdžia. Nepriklausoma Azerbaidžano Demokratinė Respublika buvo panaikinta.
8. Armėnija – 1920 m. lapkričio 29–gruodžio 4 d. Sovietų Rusijos Raudonoji armija įžengė į Pirmąją Armėnijos Respubliką. Gruodžio pradžioje ankstesnė valdžia buvo pakeista sovietine, o vėliau šalis įtraukta į sovietinę sistemą.
9. Gruzija – 1921 m. vasario–kovo mėn. ir 2008 m. rugpjūtis. 1921 m. Raudonoji armija įsiveržė į nepriklausomą Demokratinę Gruzijos Respubliką ir vasario 25 d. užėmė Tbilisį. Po 87 metų Rusijos kariuomenė vėl kariavo Gruzijos teritorijoje – per 2008 m. rugpjūčio karą dėl Pietų Osetijos ir Abchazijos. NATO Rusijos veiksmus 2008 m. tiesiogiai įvardija kaip invaziją į Gruziją.
10. Mongolija – 1921 m. Sovietų Rusijos daliniai kartu su Mongolijos revoliucinėmis pajėgomis įsitraukė į šalies konfliktą, kuriame kovojo prieš barono Romano von Ungerno-Sternbergo pajėgas. Šį epizodą tiksliau vadinti sovietine karine intervencija, o ne tokiu pačiu invazijos atveju kaip 1939 m. Lenkijoje.
11. Suomija – 1939 m. lapkričio 30 d.–1940 m. kovo 13 d. SSRS užpuolė Suomiją, pradėdama Žiemos karą. Po daugiau nei trijų mėnesių kovų Suomija išsaugojo nepriklausomybę, tačiau buvo priversta atiduoti Sovietų Sąjungai dalį teritorijos, įskaitant didžiąją Karelijos sąsmaukos dalį.
12. Rumunija – 1940 m. birželio 26–28 d. Sovietų Sąjunga pateikė Rumunijai ultimatumą ir užėmė Besarabiją bei Šiaurės Bukoviną. Didžioji Besarabijos dalis vėliau tapo Moldavijos SSR branduoliu.
13. Iranas – nuo 1941 m. rugpjūčio 25 d. Sovietų Sąjunga ir Jungtinė Karalystė kartu įsiveržė į Iraną. Operacijos tikslas buvo, be kita ko, apsaugoti tiekimo kelius ir naftos infrastruktūrą bei užkirsti kelią Vokietijos įtakai. Tai buvo bendra britų ir sovietų, o ne vien SSRS invazija.
14. Bulgarija – 1944 m. rugsėjo 5–8 d. Nors Bulgarija buvo prisijungusi prie Ašies ir kariavo su JAV bei Jungtine Karalyste, ji nebuvo paskelbusi karo SSRS. Rugsėjo 5 d. Maskva paskelbė Bulgarijai karą, o po kelių dienų sovietų kariuomenė įžengė į šalį. Šis atvejis vyko Antrojo pasaulinio karo kontekste, todėl skiriasi nuo pokario intervencijų Vengrijoje ar Čekoslovakijoje.
15. Vengrija – 1956 m. spalio–lapkričio mėn. Prasidėjus Vengrijos revoliucijai sovietų pajėgos iš pradžių įžengė į Budapeštą, o lapkričio 4 d. SSRS pradėjo didelio masto karinę operaciją, kuri galutinai numalšino sukilimą ir nuvertė Imrės Nagio vyriausybę.
16. Čekoslovakija – 1968 m. rugpjūčio 20–21 d. SSRS vadovaujamos Varšuvos pakto pajėgos įsiveržė į Čekoslovakiją, siekdamos sustabdyti Aleksandro Dubčeko vykdomas „Prahos pavasario“ reformas. Sovietų pajėgos greitai perėmė Prahos ir pagrindinių transporto bei ryšių objektų kontrolę.
17. Afganistanas – nuo 1979 m. gruodžio 25–27 d. iki 1989 m. vasario. Sovietų pajėgos masiškai įžengė į Afganistaną, užėmė Kabulą, nužudė šalies vadovą Hafizullah Aminą ir į valdžią padėjo Babraką Karmalą. Karas užsitęsė beveik dešimtmetį.
18. Moldova – 1992 m. Per Padniestrės konfliktą Rusijos 14-oji armija liko regione, o jos daliniai ir ginkluotė tapo svarbiu konflikto veiksniu. OSCE dokumentuose jau 1992 m. buvo reikalaujama užtikrinti 14-osios armijos neutralumą ir jos išvedimą. Todėl šis atvejis paprastai apibūdinamas kaip Rusijos karinė intervencija į Padniestrės konfliktą, o ne klasikinė visos Moldovos invazija.
19. Sirija – nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. Rusija pradėjo plataus masto karinę operaciją Sirijoje, daugiausia naudodama aviaciją ir remdama Basharo al-Assado valdžią. Šį atvejį tiksliau vadinti karine intervencija, nes ji pradėta Sirijos vyriausybės prašymu, o ne Rusijai paskelbus siekį aneksuoti Sirijos teritoriją.

1939–1940 metais žemėlapis pasikeitė ypač greitai

Vienas ryškiausių laikotarpių buvo prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. 1939 m. rugpjūčio 23 d. SSRS ir nacistinė Vokietija sudarė Molotovo–Ribentropo paktą, kurio slaptieji protokolai nustatė įtakos sferas Rytų Europoje.

1939 m. rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjunga puolė Lenkiją. Lapkričio 30 d. prasidėjo karas su Suomija. Kitų metų vasarą buvo okupuotos ir aneksuotos Lietuva, Latvija bei Estija, o Rumunija buvo priversta atiduoti Besarabiją ir Šiaurės Bukoviną. Šiuos įvykius išsamiai fiksuoja ir JAV Holokausto memorialinio muziejaus istorinė chronologija.

Sovietų tankai sugrįžo į Europos sostines

Po Antrojo pasaulinio karo SSRS karinę jėgą savo įtakai Rytų Europoje išlaikyti akivaizdžiausiai panaudojo 1956 m. Vengrijoje ir 1968 m. Čekoslovakijoje.

Čekoslovakijos atveju JAV Valstybės departamento istorikai nurodo, kad rugpjūčio 20–21 d. sovietų vadovaujamos Varšuvos pakto pajėgos netikėtai užėmė pagrindinius šalies miestus, ryšių ir transporto mazgus bei sustabdė politines reformas.

Po to sekė Afganistanas, kuriame nuo 1979 m. SSRS įsitraukė į beveik dešimtmetį trukusį karą.

Po SSRS žlugimo karinės intervencijos nesibaigė

Sovietų Sąjungai iširus, pasikeitė valstybė ir jos sienos, tačiau Rusijos karinės pajėgos vėliau buvo naudojamos keliuose konfliktuose buvusios SSRS teritorijoje ir už jos ribų.

2008 m. vyko Rusijos ir Gruzijos karas. 2014 m. Rusija užėmė ir aneksavo Ukrainos Krymą bei įsitraukė į konfliktą Donbase, o 2022 m. vasario 24 d. pradėjo plataus masto Ukrainos invaziją. NATO šiuos 2008, 2014 ir 2022 metų veiksmus aiškiai įvardija kaip Rusijos agresyvaus elgesio seką.

Tuo pat metu platesnėse suvestinėse minimos Moldova ir Sirija, tačiau šių konfliktų pobūdis nėra identiškas Ukrainos, Suomijos ar Lenkijos atvejams. Todėl teiginį, kad Rusija „33 kartus įsiveržė į 19 valstybių“, tiksliausia pateikti kaip K. Kallas ir jos pareigūnų viešai nurodytą skaičiavimą, o ne kaip visuotinai priimtą akademinę klasifikaciją. Oficialioje K. Kallas kalboje paskelbtas skaičius „mažiausiai 19 šalių“, tačiau konkretus oficialus 19 valstybių sąrašas prie pareiškimo nepridėtas.