Kviečių kainas pasaulyje gali veikti ne tik įprasti derliaus svyravimai, prekybos sprendimai ar geopolitiniai konfliktai. Naujas tyrimas atkreipia dėmesį į dar vieną riziką: tuo pačiu metu keliuose svarbiuose auginimo regionuose atsirandantį didelį vandens trūkumą.
Žurnale Earth’s Future paskelbtame tyrime nagrinėjamas ryšys tarp klimato sukeltų didelio masto vandens stygiaus epizodų ir tarptautinių kviečių kainų. Tyrėjai analizavo klimato stebėjimus, kviečių auginimo teritorijas, pasėlių kalendorius ir pasaulinių žaliavų kainų duomenis.
Vienu metu nukenčia keli regionai
Įprastai vieno regiono derliaus problemos gali būti sušvelnintos importu iš kitų šalių. Tačiau kai sausros ar kiti vandens trūkumo epizodai sutampa keliuose svarbiausiuose kviečių auginimo regionuose, tarptautinė rinka turi mažiau galimybių kompensuoti pasiūlos sumažėjimą.
Tyrimo autoriai daugiausia dėmesio skyrė vadinamiesiems sinchronizuotiems sukrėtimams – situacijoms, kai vandens stygiaus sąlygos vienu metu apima didelę dalį pasaulinių kviečių auginimo plotų. Pasak tyrimo rezultatų, tokie epizodai gali padėti paaiškinti reikšmingą dalį kasmetinių kviečių kainų svyravimų.
Analizėje naudoti 2000–2021 metų duomenys, o ateities scenarijai modeliuoti pasitelkiant pasaulinius klimato modelius. Tyrimas taip pat tikrino ryšį su ankstesniais ir naujesniais laikotarpiais, tačiau autoriai pabrėžia, kad modelių jautrumas ir ateities sąlygos išlieka svarbūs neapibrėžtumo veiksniai.
Trigubai didesnė kaina – scenarijus, ne pažadas
Pagal tyrimo modelius, pasauliui sušilus maždaug 3 °C, vidutinė pasaulinė kviečių kaina galėtų pasiekti apie 364 JAV dolerius už toną. Tai būtų maždaug tris kartus daugiau nei su infliacija pakoreguota 2010 metų kaina.
Šis skaičius nereiškia, kad duonos kaina visose šalyse automatiškai patrigubėtų. Kviečių žaliava yra tik viena galutinės produkto kainos dalių. Mažmenines kainas taip pat veikia energija, trąšos, transportas, perdirbimas, darbo sąnaudos, mokesčiai, prekybos politika ir konkurencija.
Be to, tyrime modeliuojamas galimas klimato scenarijus. Jo rezultatai priklauso nuo prielaidų apie būsimą atšilimą, vandens prieinamumą, prekybos srautus ir žemės ūkio prisitaikymą. Todėl tyrimas perspėja apie didėjančią riziką, o ne tiksliai nurodo būsimą rinkos kainą.
Maisto saugumo klausimas
Kviečiai yra vienas svarbiausių pasaulio maistinių augalų, todėl jų kainų šuoliai gali paveikti ne tik kepyklų ir maisto gamintojų sąnaudas. Brangesni grūdai ypač jautriai atsiliepia valstybėms, kurios didelę dalį poreikio patenkina importu ir kurių gyventojų išlaidos maistui sudaro didesnę biudžeto dalį.
Danijos Orhuso universiteto pranešime apie tyrimą pabrėžiama, kad kviečių kainas lemia ir energijos bei trąšų sąnaudos, grūdų atsargos, prekybos politika bei geopolitiniai konfliktai. Tai reiškia, kad klimato poveikis rinkai veiktų kartu su kitais sukrėtimais, o ne atskirai.
Tyrėjai taip pat nurodo, kad maisto saugumo vertinimuose reikėtų atsižvelgti ne vien į ilgalaikį vidutinio derliaus mažėjimą. Staigūs, vienu metu keliuose regionuose kylantys vandens trūkumo epizodai gali sukelti rinkos kainų šuolius net tada, kai bendras pasaulinis pasiūlos vaizdas dar nėra visiškai pasikeitęs.
Galimi atsakai apima geresnį pasirengimą sausroms, atsargų kaupimą, prekybos ryšių išlaikymą ir žemės ūkio prisitaikymą. Tačiau konkretus priemonių veiksmingumas priklausys nuo regiono, infrastruktūros ir būsimos klimato raidos.
