Vitaminas B12 dažnai minima tarp pagrindinių medžiagų, užtikrinančių normalų kraujo gamybos procesą ir gerą savijautą. Daugeliui jis gali pasirodyti mažai pastebimas, tačiau jo stoka ilgainiui daro reikšmingą poveikį tiek fizinei, tiek nervų sistemos būklei. Iš esmės žmonės šio vitamino pasisavina daugiausia iš gyvūninės kilmės maisto arba maisto papildų, todėl tam tikros grupės yra labiau pažeidžiamos.
Kam svarbus vitaminas B12?
„Vitaminas B12 yra svarbus kraujodarai, kokybiškai hemoglobino gamybai ir su tuo susijusiai savijautai. Vitaminas B12 taip pat svarbus sklandžiai nervų sistemos veiklai, impulsų perdavimui, energijos gamybai ir dalyvauja biocheminėse reakcijose”, – _Lrytas_ sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ šeimos gydytoja Daiva Berškienė. Šis vitaminas dalyvauja DNR sintezėje ir ląstelių dalijimosi procesuose, todėl jo trūkumas gali paveikti greitai besidalijančias ląsteles, pavyzdžiui, kraujodaros audinį.
Pagrindiniai trūkumo simptomai
Vitamino B12 stoka dažniausiai pasireiškia mažakraujyste: sumažėjus hemoglobino kiekiui žmogus jaučia nuovargį, silpnumą, gali atsirasti dusulys ir galvos svaigimas. Dažni požymiai — sumažėjusi ištvermė atliekant fizinį krūvį, pablyškusi oda, sausi, patamsėję arba išsipūtę nagai. Be to, ilgalaikis trūkumas gali paveikti nervų sistemą: gali pasirodyti dilgčiojimas, tirpimas rankose ir kojose, sutrikti koordinacija ir atmintis.
„Vitamino B12 trūkumą lengva supainioti su geležies stoka, nes mažakraujystė gali kilti ir dėl kitų medžiagų stokos.
Hemoglobino gamybai reikalingos pgrindinės medžiagos yra geležis, folio rūgštis ir vitaminas B12, tad trūkstant kažkurios iš jų, galima jausti tuos pačius simptomus, kurie visi yra mažakraujystės išraiška”.
Kas yra rizikos grupė ir kaip diagnozuoti?
Didžiausia rizika B12 trūkumui kyla veganams ir ilgalaikę mitybą be gyvulinės kilmės produktų pasirinkusiems žmonėms, taip pat vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems virškinimo sistemos ligomis (pvz., atrofiniu gastritu) ar vartojantiems vaistus, kurie sutrikdo vitamino įsisavinimą.
Kai kuriais atvejais pasireiškia perniciozinė anemija, kai sutrinka geležies ir B12 įsisavinimas dėl imuninės reakcijos.
Diagnozei nustatyti atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas (CBC), hemoglobino ir vidutinio eritrocitų tūrio (MCV) įvertinimas, serumo B12 kiekio nustatymas. Esant abejonių, atliekami specifiniai tyrimai — metilmaloninės rūgšties (MMA) ir homocisteino kiekio tyrimai, kurie padeda tiksliau identifikuoti funkcionalų B12 trūkumą.
Gydymas ir prevencija
Gydymas priklauso nuo priežasties: dietos korekcija, maisto papildai arba gydytojo skiriamos B12 injekcijos. Daugeliui su mityba susijusių trūkumų pakanka vartoti papildus ar padidinti gyvūninės kilmės produktų kiekį, tačiau esant absorbcijos sutrikimams dažnai rekomenduojamos parenteralinės formos. Svarbu konsultuotis su gydytoju prieš pradedant vartoti papildus, nes gydymo režimas turi būti pritaikytas individualiai.
Reguliarus sveikatos stebėjimas ir tiksliniai kraujo tyrimai padeda laiku aptikti trūkumą ir išvengti ilgalaikių padarinių nervų sistemai bei bendrai savijautai.