2026 metų balandį Indijos Maisto saugos ir standartų agentūra (FSSAI) kartu su Ayušo ministerija priėmė svarbų sprendimą – uždrausti ašvagandų lapų naudojimą maisto papilduose. Nuo šiol leidžiama naudoti vien tik ašvagandų šaknis ir jų ekstraktus, o šio sprendimo nepaklusimas grės teisinių sankcijų taikymu. Šis draudimas įsigaliojo dėl mokslinių tyrimų, kurie atskleidė, jog lapuose randamos tam tikros medžiagos, galinčios sukelti šalutinį poveikį žmogaus sveikatai.
Kodėl ašvagandų lapai kelia susirūpinimą?
Biomedicinos mokslų daktarė ir farmakognostė dr. Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė pažymi, kad ašvagandų lapuose yra žymiai didesnė vitaferino-A koncentracija – tai reaktyviojo vitanolido forma, kuri yra susijusi su kepenų toksiškumu, virškinimo trakto sutrikimais ir net galimu neurotoksiniu poveikiu. Tuo tarpu ašvagandų šaknys yra tradiciškai naudojamos Ajurvedos medicinoje daugiau nei 3000 metų ir jų saugumo profilis yra gerai išnagrinėtas pagal šiuolaikinius toksikologinius tyrimus.
Verta paminėti, kad lapų dalis dažnai yra neteisėtai įtraukiama į maisto papildus kaip šaknų ekstrakto dalis, o tai kelia papildomų saugumo problemų. Moksliniai tyrimai parodė, kad daugelis komercinių produktų ženklinime nurodo šaknų ekstraktą, tačiau realiai sudėtyje yra ir lapams būdingų komponentų, kas rodo nesąžiningą vartotojų klaidinimą.
Šalutinis poveikis ir rizikos grupės
Nepriklausomai nuo minėto draudimo, svarbu žinoti, kad ašvagandų šaknų preparatai, nors ir turi moksliniais tyrimais pagrįstą naudą, gali sukelti šalutinį poveikį. Dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami simptomai yra skrandžio skausmas, virškinimo sutrikimai, viduriavimas, pykinimas bei vėmimas. Šiuos simptomus patiria ne visi, tačiau jie gana dažni ir verti dėmesio.
Dr. G. Balčiūnaitė-Murzienė taip pat atkreipia dėmesį, kad ašvaganda veikia skydliaukės hormonų gamybą, todėl asmenims, sergantiems skydliaukės ligomis arba turintiems sutrikimų, jos vartojimas gali sukelti rimtų pasekmių. Be to, žmonės, turintys jautrų virškinimo traktą ar dirgliosios žarnos sindromą, yra jautresni šiam preparatų poveikiui.
Kas tai reiškia Lietuvai ir Europos Sąjungai?
Šiuo metu Europos Sąjunga (ES) nėra pakeitusi maisto papildų naudojimo taisyklių ašvagandų atžvilgiu. Tačiau didžioji dalis Europoje parduodamų ašvagandų žaliavų yra importuojama iš Indijos, todėl Indijos draudimas gali turėti plačias pasekmes tiek tiekimo grandinėms, tiek produktų kokybei. Tai kelia papildomų klausimų dėl vartotojų saugumo ir savikontrolės. Vartotojai turėtų atidžiai tikrinti produktų etiketes – ar aiškiai nurodomos augalo dalys, iš kurių pagamintas ekstraktas, ar ekstraktas yra standartizuotas ir ar užtikrinamas nepriklausomas kokybės patikrinimas.
Augantis rinkos poreikis ir būtinybė užtikrinti kokybę
Pasaulinė ašvagandos paklausa gerokai viršija pasiūlą – manoma, kad išauginama per metus nuo 1,5 iki 5 tūkstančių tonų šaknų, kai paklausa siekia apie 7 tūkstančius. Tokia situacija gali paskatinti dalį gamintojų naudoti žemesnės kokybės žaliavas arba net neleistinas augalo dalis, siekiant patenkinti rinkos poreikius. Todėl labai svarbu, kad tiek gamintojai, tiek vartotojai būtų budrūs, o reguliuojančios institucijos imtųsi griežtesnių priemonių apsaugoti vartotojus nuo galimų pavojų.
Apibendrinimas
Ašvaganda – vertingas adaptogenas, turintis klinikiniuose tyrimuose pagrįstą naudą miego gerinimui, nerimo mažinimui ir streso valdymui. Tačiau, kaip ir bet kuris gydomasis augalas ar preparatas, ji nėra tinkama visiems, o jos vartojimas turi būti pagrįstas tinkamu informuotumu ir specialistų konsultacijomis. Lietuvos ir Europos vartotojams rekomenduojama atidžiai rinktis maisto papildus, atkreipti dėmesį į gaminio sudėtį ir sertifikatus bei sekti besikeičiančias taisykles pasauliniame maisto papildų rinkos kontekste.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.