Lietuvoje metų pradžioje gyveno 428 šimtamečiai žmonės – 368 moterys ir 60 vyrų. Tokius duomenis pateikia Registrų centras. Kodėl egzistuoja toks atotrūkis tarp vyrų ir moterų ir kaip nugyventi iki šimto metų, pakalbėjome su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke Migle Tomkuviene.
„Skirtumas tikrai įspūdingas“, – sako mokslininkė, kalbėdama apie Registrų centro pateiktus duomenis, jog Lietuvoje praėjusių metų pradžioje turėjome 428 šimtamečius žmones, iš kurių 368-ios buvo moterys ir tik 60 vyrų. Ji sako, priežasčių, kodėl moterys gyvena ženkliai ilgiau nei vyrai, yra įvairių. Viena jų – moteriškas hormonas estrogenas. Būtent jis, mokslininkės teigimu, apsaugo organizmą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Beje, Higienos instituto duomenimis, pusė (50,8 proc.) visų 2024 metų mirčių Lietuvoje buvo susijusios su kraujotakos sistemos ligomis.
Mokslininkė M. Tomkuvienė taip pat nurodo, kad moterys ilgiau gyvena ir dėl to, nes labiau rūpinasi savo sveikata, yra linkusios rečiau piktnaudžiauti žalingais įpročiais.
„Yra ir tokia evoliucijos teorija, vadinamoji močiučių hipotezė, jog moterys gyvena ilgiau, kad galėtų prižiūrėti ne tik savo vaikus, bet ir anūkus“, – šypsodamasi sako mokslininkė.
Kas lemia ilgaamžiškumą?
Moksliniai tyrimai rodo, kad tik apie 20 proc. ilgaamžiškumo gali nulemti genetika. Nors pašnekovės teigimu, šie skaičiai gali svyruoti ir iki 50 procentų, pagrindinė žinutė išlieka tokia: daug reikšmės mūsų sveikatai turi tai, kaip mes gyvename ir kas mums nutinka gyvenime.
„Kalbant apie ilgaamžiškumą, tai nėra viskas tik apie genus, nes gali būti, kad šeimose, giminėse ilgaamžiškumą lemia ne tik paveldami genai, bet ir išmoktas gyvenimo būdas. Tokie dalykai kaip judėjimas, maistas, miegas, gera psichologinė sveikata, yra sveikos gyvensenos kertiniai akmenys. Bet taip pat prisideda ir mūsų sprendimams nepavaldūs dalykai – oro kokybė aplinkui, atsitiktiniai dalykai, kurie mums tiesiog atsitinka gyvenime: traumos, infekcinės ligos, po kurių lieka ilgalaikiai liekamieji reiškiniai mūsų kūne.
Ir lašelis paprasčiausios sėkmės“, – sako mokslininkė.
Egzistuoja šimtamečių genas?
Vasario pradžioje gimtadienį šventė vyriausia Lietuvos gyventoja Leonora – ji minėjo 110-ies metų sukaktį. Moteris teigė, jog jos ilgaamžiškumo paslaptis – ilgai gyvenę ir jos tėvai.
M. Tomkuvienė sako, jog išties tai, kad tėvai buvo ilgaamžiai, gali būti viena iš ilgo gyvenimo priežasčių.
„Jeigu buvo ilgaamžiai tėvai, galima tikėtis ir pačiam išgyvent ilgai, jeigu nesusigadini to genetiškai nulemto ilgo gražaus gyvenimo su prastu gyvenimo būdu“, – sako pašnekovė.
Yra genų, siejamų su ilgaamžiškumu. Jie leidžia žmogui tikėtis ilgiau gyventi.
„Tyrimais įrodyta, kad kai kurie genai gali lemti ilgesnį gyvenimą. Tai, pavyzdžiui, DNR klaidų taisymo genai. Tie žmonės, kurie turi geresnį DNR klaidų taisymo aparatą, per gyvenimą ląstelėms dalinantis sukaupia mažiau DNR klaidų ir dėl to ląstelės ilgiau funkcionuoja teisingai, o atitinkamai geriau funkcionuoja ir visas organizmas. Bet tai tik maža dalis, kuri gali prisidėti prie ilgaamžiškumo“, – teigia tyrėja.
Personalizuota medicina leidžia ateityje tikėtis nugyventi iki 150 metų
Yra teigiančių, jog ateityje žmogus galės išgyventi ir iki 150-ies metų. Nors M. Tomkuvienė kol kas skeptiška šiuo klausimu, ji sako, žmonijai jau pavyko padvigubinti amžių, tad negali žinoti, kas laukia ateityje.
„Anksčiau žmonės vidutiniškai išgyvendavo keturiasdešimt metų, o dabar vidutinė gyvenimo trukmė 80 metų, tad, optimistiškai žvelgdami į ateitį, galime vėlgi tikėtis padvigubinti šį amžių.“
„Nors kiek dabar žinoma, žmonės išgyvena ne daugiau kaip 120 metų, tai ar įmanoma pasiekti 150 metų, konkrečiai galėsime pasakyti tik tada, kai jau tas įvyks“, – sako pašnekovė.
Jos teigimu, vilties suteikia ir į priekį stipriai žengianti medicina. Ypač didelė pažanga pasiekta personalizuotos medicinos srityje – gydymas vis dažniau pacientams skiriamas priklausomai nuo genetinių polinkių. Dažnėja ir žmonių sveikatos profilaktiniai patikrinimai.
„Galima iš genetinių duomenų iš anksto sužinoti, į kokias ligas žmogus linkęs, ir aktyviai stengtis užkirsti joms kelią, profilaktiškai tikrintis. Taip pat tikimasi, jog prasitęs sveiko gyvenimo trukmė irgi turėtų prasitęsti. Ir dar vienas svarbus dalykas – mokslininkai naujomis specializuotomis technologijomis siekia sugalvoti, kaip sustabdyti senėjimo procesus. Tad tikimasi, kad ateityje bus tokių sprendimų ir jie padės gyventi ilgiau“, – apibendrina VU mokslininkė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.