Naujausi tyrimai skelbia šokiruojančią tiesą: milijardui paauglių ir jaunų suaugusiųjų visame pasaulyje gresia klausos praradimas. Šis masinis klausos sutrikimas gali ištikti dėl kasdienio triukšmo poveikio, kurį sukelia per garsiai klausoma muzika asmeniniais prietaisais ir lankymasis triukšminguose pramogų renginiuose.
„Šios išvados rodo, kad būtina skubiai įgyvendinti politiką, orientuotą į saugaus klausymosi įpročius visame pasaulyje, siekiant skatinti klausos praradimo prevenciją“, – rašoma tyrime, paskelbtame žurnale „BMJ Global Health“.
Kas sukelia klausos praradimą? Pavojingi decibelai kasdienybėje
Pasak JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC), klausos praradimo rizika dėl triukšmo poveikio priklauso nuo garso stiprumo ir jo poveikio trukmės. Net vienas itin stiprus triukšmas gali pakenkti klausai, tačiau dažniausiai pažeidimai atsiranda dėl daugkartinio, ilgesnio stipraus garso poveikio.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad būtent jauni žmonės patiria didžiausią riziką. Jie dažnai naudoja asmeninius garso prietaisus – mobiliuosius telefonus ar nešiojamuosius grotuvus – per garsiai, o taip pat reguliariai lankosi triukšminguose koncertuose, klubuose ar kituose pramogų renginiuose. Nustatyta, kad paaugliai ir jauni suaugusieji, naudodamiesi asmeniniais audio prietaisais, vidutiniškai renkasi 105 decibelų (dB) garsą. Pramogų vietose vidutinis garso lygis svyruoja nuo 104 iki 112 dB.
Šie skaičiai gerokai viršija saugų klausymosi lygį, kurį mokslininkai apibrėžia kaip 80 dB garsą iki aštuonių valandų per dieną. Palyginimui, įprasto pokalbio garsas siekia apie 60 dB, veikiančios skalbimo mašinos – apie 70 dB, o intensyvaus eismo automobilyje – apie 80–85 dB.
Svarbu žinoti, kad kuo aukštesnis decibelų lygis, tuo trumpesnis saugus klausymosi laikas. Pavyzdžiui, esant 92 dB, saugiai galima klausytis tik 2,5 valandos, prie 98 dB – vos 38 minutes, o pasiekus 101 dB – tik 19 minučių.
Nerimą keliantys tyrimo rezultatai ir pasaulinės prognozės
Šioje išsamioje apžvalgoje mokslininkai išanalizavo 33 tyrimus, kuriuose dalyvavo net 19 046 asmenys nuo 12 iki 34 metų amžiaus iš 20 pasaulio šalių.
Pusė tyrimų buvo skirta asmeninių audio prietaisų naudojimo ir pasirinkto garso lygio analizei, kita dalis – triukšmo poveikiui pramogų vietose.
Apibendrinti rezultatai atskleidė nerimą keliančią tendenciją: 24 procentai jaunuolių buvo veikiami nesaugaus triukšmo lygio naudodami asmeninius audio prietaisus, o net 48 procentai patyrė nesaugų triukšmo poveikį pramogų vietose. Remiantis šiais duomenimis ir bendru 12–34 metų amžiaus žmonių skaičiumi pasaulyje (2,8 mlrd.), tyrėjai apskaičiavo, kad 670 milijonų šios amžiaus grupės asmenų rizikuoja prarasti klausą dėl asmeninių audio prietaisų naudojimo, o 1,35 milijardo – dėl triukšmingų pramogų renginių.
Kaip triukšmas pažeidžia klausą?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, stiprus triukšmo poveikis gali sukelti ausies jutiminių ląstelių nuovargį, laikiną klausos pablogėjimą ar spengimą ausyse. Ilgainiui, nuolat veikiant stipriam triukšmui, šios jutiminės ląstelės gali būti negrįžtamai pažeistos, o tai lemia nuolatinį klausos praradimą.
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos: kaip apsaugoti ausis?
Siekiant sumažinti klausos pažeidimo riziką, PSO teikia aiškias rekomendacijas:
Pirmiausia, naudodami asmeninius audio prietaisus, nustatykite garsą, kuris neviršytų 60 procentų maksimalaus leistino lygio. Antra, naudokite tam skirtus prietaisus ir išmaniųjų telefonų programėles, kurios gali stebėti triukšmo poveikį ir įspėti apie nesaugų lygį. Trečia, reguliariai darykite pertraukas nuo triukšmo poveikio, ypač būdami triukšmingose aplinkose. Galiausiai, triukšminguose renginiuose ar vietose dėvėkite ausų kištukus, kurie efektyviai sumažina garso stiprumą.
Klausos apsauga yra esminė investicija į ateitį. Švietimas ir atsakingi klausymosi įpročiai gali padėti milijonams jaunų žmonių išsaugoti brangiausią pojūtį – klausą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.