Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių ir pavojingiausių onkologinių ligų pasaulyje, kasmet diagnozuojama apie milijonui žmonių. Lietuvoje ši diagnozė nustatoma maždaug 1700 pacientų, o mirčių skaičius siekia daugiau nei 800 per metus. Ši liga pasižymi klastingumu – pradžioje ji vystosi lėtai ir dažnai nepastebimai, o ankstyvos stadijos simptomai gali būti labai subtilūs arba visai nepastebimi. Dėl to itin svarbu žinoti apie rizikos veiksnius, prevenciją ir ankstyvą diagnostiką.
Kas lemia ligos vystymąsi?
Pasak VUL Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojo prof. Tomo Poškus, labai aiškių vieno veiksnio, sukeliančio storosios žarnos vėžį, nėra. Riziką susirgti lemia daugelis veiksnių, įskaitant genetines mutacijas, mitybą, žarnyno mikroflorą, alkoholio vartojimą, rūkymą ir aplinkos poveikį. Dalis žmonių turi ir paveldimą polinkį sirgti šia liga, ypač jei jų pirmos eilės giminaičiai sirgo storosios žarnos vėžiu. Būtent šiems žmonėms rekomenduojama dėl prevencijos pradėti tikrintis anksčiau nei įprasta, net jei simptomų nėra.
Vakarietiško gyvenimo būdo įtaka šiai ligai ypač ryški. Per didelis raudonos, termiškai apdorotos mėsos vartojimas susijęs su padidėjusia rizika, tuo tarpu mityba, gausi augalinės kilmės produktais, sumažina ligos tikimybę. Be to, pasaulyje vis dažniau susiduriama su jaunu amžiumi, nuo kurio prasideda sergamumo augimas, todėl kai kurios šalys, pavyzdžiui, JAV, rekomenduoja prevencines programas pradėti nuo 45 metų amžiaus.
Simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį
„Dažniausi ligos požymiai susiję su tuštinimosi pokyčiais – staigus tuštinimosi režimo pasikeitimas, kai jis keičiasi per keletą savaičių ar mėnesių. Tai gali būti viduriavimas, kaitaliojantis su vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimas, diskomfortas, pilvo raižymas ar garsai. Be to, itin svarbu atkreipti dėmesį į kraują išmatose, ypač jei jis yra tamsus arba sukrešėjęs.
Tokie simptomai yra rimtas signalas kreiptis į gydytoją“, – pabrėžia prof. T. Poškus.
Ankstyvosios diagnostikos programos metu taikomas slapto kraujo išmatose testas, padedantis aptikti navikus dar nepastebimose stadijose. Pacientams nuo 50 iki 74 metų tokie tyrimai atliekami nemokamai, o teigiamas testo rezultatas dažnai yra ženklas tolimesnei kolonoskopinei diagnostikai.
Kolonoskopija ir jos svarba
Endoskopinis storosios žarnos tyrimas – kolonoskopija – yra pagrindinis ir patikimiausias būdas įvertinti žarnyno būklę. Gydytoja endoskopuotoja Eglė Dieninytė-Misiūnė paaiškina, jog šis tyrimas leidžia tiesiogiai apžiūrėti žarnyno gleivinę, pastebėti polipus ar kitus pakitimus ir juos, jei įmanoma, pašalinti dar tyrimo metu. Tai itin efektyvi ligos prevencijos priemonė, nes dauguma storosios žarnos vėžio atvejų prasideda nuo polipų, kurių pašalinimas žymiai sumažina vėžio riziką.
Koliauskopija atliekama pacientui būnant nejautroje, todėl nesukelia skausmo, o tik trumpalaikį diskomfortą. Po procedūros pacientai dažniausiai jau tą pačią dieną išleidžiami į namus. Tai dienos stacionaro procedūra, kuri pasitelkiama kaip prevencinė priemonė ir skirta ankstyvajai diagnostikai.
Kaip vystosi polipai ir vėžys?
Polipas – tai gleivinės darinys, kuris susidaro dėl ląstelių dauginimosi anomalijų. Polipai dažniausiai yra nepiktybiniai, tačiau per kelis dešimtmečius jie gali mutuoti į vėžinius darinius. Ankstyvas polipų aptikimas ir pašalinimas yra svarbiausia storosios žarnos vėžio prevencijos priemonė, todėl reguliari profilaktinė patikra yra būtina kiekvienam rizikos grupės pacientui.
Gydymo galimybės ir prevencijos svarba
Storosios žarnos vėžys gydomas kompleksiškai: chirurginė operacija, chemoterapija, radioterapija ir reabilitacija. Pasak prof. T. Poškus, modernios medicinos dėka dauguma operacijų vyksta minimaliai invazyviais metodais, pavyzdžiui, laparoskopiškai, taip sumažinant komplikacijų riziką ir pagreitindami pacientų sveikimą. Profilaktinės patikros programos sumažina ligos riziką ir leidžia ją aptikti ankstyvoje stadijoje, kai gydymas efektyvesnis ir sėkmingesnis.
Deja, COVID-19 pandemijos metu išaugo nepatikrintų pacientų skaičius, kas gali lemti vėlesnę ligos diagnostiką ir sunkesnį gydymą. Todėl medikai ragina neignoruoti sveikatos tikrinimų ir nelaukti simptomų pasireiškimo.
Apibendrinimas
Storosios žarnos vėžys yra onkologinė liga, kurios vystymasis gali užtrukti dešimtis metų. Tai suteikia galimybę veiksmingai užkirsti kelią ligai taikant profilaktines patikras ir ankstyvą polipų pašalinimą. Reguliarus sveikatos tikrinimas, sąmoningas gyvenimo būdas su mažesniu raudonos mėsos vartojimu ir aktyvi prevencija gali ženkliai sumažinti šios klastingos ligos riziką. Svarbiausia – nedelsti ir pasitikrinti, nes laiku atlikta diagnostika gali išgelbėti gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.