Rusijoje įtariamas maro protrūkis: JAV stebi ir vertina galimą grėsmę (Naujausia info)

Baltieji rūmai praneša, kad stebi Rusijoje įtariamo maro atvejį ir susijusius karantinus, patvirtino neįvardytas JAV administracijos pareigūnas. Oficialūs Rusijos sveikatos apsaugos tarnybų pranešimai apie incidentą iki šiol yra riboti, o tyrimas tęsiasi, todėl tarptautinė bendruomenė vertina galimus pavojus bei prevencines priemones.

Kas nutiko Irkutsko institute

Pagal vietos pranešimus, 28-erių Darija Šipilova, dirbusi maro tyrimų institute Irkutske, rugsėjo 25 d. tariamai sudaužė mėgintuvėlį, kuriame buvo pneumoninio maro patogenas. Ji buvo paguldyta rugsėjo 29 d. dėl stiprių pneumonijos simptomų ir mirė spalio 2 d. naktį. Po jos mirties keliose gydymo įstaigose buvo įvesti karantinai, o beveik 200 žmonių, turėjusių su ja kontaktą, pradėta stebėti.

JAV reagavimas ir neįvardyto pareigūno komentaras

Neįvardytas JAV administracijos atstovas nurodė, kad D. Trumpo administracija „žino, stebi protrūkį ir vertina pasirinkimus“. Tai reiškia, kad Jungtinės Valstijos vertina tiek informaciją, tiek galimus atsakomuosius veiksmus, įskaitant visuomenės sveikatos institucijų konsultacijas ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Irkutsko gubernatorius teigė, kad stebimi žmonės šiuo metu neturi ligos simptomų, o jų tyrimų rezultatai yra neigiami. Tuo tarpu Rusijos visuomenės sveikatos agentūra praneša, kad Šipilova sirgo „nenustatytos kilmės pneumonija” ir kad institucijos tyrimuose nerado jai diagnozuotų darbo su patogenais susijusių mikroorganizmų.

Maras: rizikos, diagnostika ir prevencija

Maras yra rimta bakterinė infekcija, kuri pasireiškia skirtingomis formomis: bubonine, pneumonine ir septikemine. Pneumoninis maras yra pavojingiausia forma, nes jis perduodamas oro lašeliniu būdu ir gali greitai sukelti sunkias kvėpavimo takų komplikacijas. Laiku pateikus antibiotikų terapiją, dauguma užsikrėtusiųjų gali būti išgydomi, todėl greita diagnostika ir kontaktų identifikavimas yra lemiami.

Įprastos prevencijos ir kontrolės priemonės apima karantiną, kontaktų stebėjimą, profilaktinę antibiotikų skyrimą asmenims, kurie turėjo artimą kontaktą su užsikrėtusiuoju, ir laboratorinį patvirtinimą PCR arba kultūros tyrimais. Taip pat svarbu viešinti aiškias sveikatos rekomendacijas: kreiptis į gydytoją, jei atsiranda karščiavimas ar kvėpavimo sutrikimai, vengti artimo kontakto su sergančiais asmenimis ir laikytis higienos reikalavimų.

Kol kas nėra patvirtinto platesnio protrūkio, tačiau incidentas primena apie būtinybę turėti pasirengimo mechanizmus laboratoriniam saugumui, greitiems epidemiologiniams tyrimams ir tarptautiniam informacijos dalijimuisi. Tarptautinės sveikatos agentūros ir kaimyninės šalys stebės situaciją, kol gaus galutinius laboratorinius rezultatus ir rizikos vertinimus.

Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė
Patiko straipsnis? Pasidalink!
Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *